Ar esi kada pagalvojęs, kodėl kartais net atlikęs darbą puikiai jautiesi taip, lyg kažko vis tiek trūktų? Lyg kažkas viduje tyliai kužda: „Galėjai geriau.“ Ši tyli, bet atkakli mintis dažnai yra ne kas kita, o perfekcionizmo šešėlis. Ir nors iš šono gali atrodyti, kad siekis viską padaryti nepriekaištingai yra pliusas, realybėje perfekcionizmo kaina dažnai būna daug didesnė nei jo nauda.
Tobulumo troškimas iš pradžių atrodo kaip jėga, varanti į priekį. Bet po truputį jis tampa našta — nematoma, bet labai sunki. Vieną dieną atsibundi ir supranti, kad tavo gyvenimas virsta nesibaigiančiu vertinimo, taisymo, koregavimo, savęs graužimo ir rezultatų matavimo ciklu. O svarbiausia — džiaugsmas dingsta. Kur? Į šitą klausimą ir ieškosime atsakymo.
Kodėl perfekcionizmas toks klastingas?
Perfekcionizmas niekada neateina kaip blogis. Jis ateina kaip pažadas. Pažadas, kad jei darysi viską be priekaištų, būsi saugesnis, sėkmingesnis, labiau vertas meilės, pagarbos ar pripažinimo. Iš pradžių atrodo, kad tai logiška — juk kam nenorėti būti geresniam?
Bet perfekcionizmo kaina pradeda ryškėti tada, kai tikslai tampa nebe pasiekiami, o vis stumiami tolyn. Kai „užtektinai gerai“ tampa beveik nusikaltimu. Kai pavargsti, bet vis tiek jauti, kad negali sustoti. Kai visos pastangos tampa lyg balos semimas šaukšteliu — kuo daugiau semsi, tuo daugiau vandens atsiras.
Ir būtent dėl to perfekcionizmas yra toks klastingas: jis atrodo kaip sąjungininkas, bet tyliai veikia kaip priešas.
Kaip atrodo perfekcionizmo kaina kasdienybėje?
Čia — dalykai, kuriuos dažniausiai pastebi žmonės, gyvenantys po perfekcionizmo spaudimu.
Nuolatinis nerimas dėl rezultatų
Net gerai atliktas darbas kelia įtampą, nes galvoje skamba mintis: „O jei galėjau geriau?“
Atidėliojimas
Paradoksalu, bet perfekcionistai dažnai delsia pradėti, nes bijo, kad nepavyks tobulai.
Savigrauža
Mažiausia klaidelė atrodo kaip asmeninė tragedija, o ne natūrali proceso dalis.
Įsitempę santykiai
Artimieji jaučia spaudimą, nes lūkesčiai jiems taip pat tampa per aukšti.
Perdegimas
Kūnas ir protas nepajėgia gyventi nuolatinėje įtampoje, todėl ateina išsekimas.
Kai suvoki šiuos punktus, tampa aišku: perfekcionizmo kaina nėra abstrakti. Ji jaučiama kasdien — mintyse, santykiuose, sprendimuose ir net kūne.
Kodėl toks gyvenimo būdas pavagia džiaugsmą?
Gyvenimo džiaugsmas slypi paprastuose dalykuose: netobuloje akimirkoje, spontaniškame juoke, klaidoje, kuri virsta prisiminimu, plane, kuris nuėjo ne taip, bet vis tiek baigėsi gražiai. Perfekcionizmas šias patirtis nubraukia, nes jo pasaulyje leidžiamos tik „teisingos“ akimirkos.
Tačiau „teisingos“ akimirkos turi vieną problemą — jų beveik neįmanoma sukurti. Tobulumas reikalauja visiškos kontrolės, o gyvenimas yra visaip, tik ne kontroliuojamas. Dėl to perfekcionistas nuolat gyvena ateityje: kas bus, kaip atrodys, kaip įvertins. O dabartis praeina pro šalį nepastebėta.
Galiausiai atsiranda jausmas, kad viskas vyksta lyg per stiklą. Lyg būtum šalia savo gyvenimo, bet ne jame.
Kaip išsilaisvinti iš perfekcionizmo spąstų?
Nereikia kardinaliai keisti savo asmenybės. Nebūtina tapti „laisvabūdžiu“, kuris nieko neplanuoja. Tikslas — ne atsisakyti pastangų, o atsisakyti spaudimo. Štai keli būdai, kurie žmonėms padeda sugrąžinti džiaugsmą į kasdienybę.
Leisk sau būti žmogumi, o ne projektu
Kiekvienas žmogus daro klaidų. Kiekvienas. Tik perfekcionistas mano, kad tai negalioja jam.
Nustatyk ribas, kada užtenka
Ar tikrai reikia dar vieno patikrinimo? Dar vienos korekcijos? Dažnai gerai yra geriau nei tobula.
Skirk laiko poilsiui be kaltės
Poilsis yra produktyvumo dalis, o ne priešingybė.
Vertink procesą, ne tik rezultatą
Kai pradedi mėgautis tuo, ką darai, gyvenimas tampa žymiai lengvesnis.
Pastebėk mažus laimėjimus
Perfekcionistas mato tik tai, ko pasigedo. Pradėk matyti tai, kas pavyko.
Tai paprasti, bet labai galingi žingsniai.
Kai tik pradedi juos taikyti, perfekcionizmo kaina tampa mažesnė, o džiaugsmo — daugiau.
Išvada: gyvenimas prasideda ten, kur baigiasi perfekcionizmas
Perfekcionizmas nėra priešas. Tai tiesiog perdėta apsauga, kuri kažkada padėjo, bet vėliau pradėjo trukdyti. Kai pradedi išmokti jį švelniai paleisti, atsiranda lengvumas, paprastesnė diena, daugiau šypsenos, mažiau įtampos ir daug daugiau tikrumo.
Perfekcionizmo kaina yra aukšta, bet ją tikrai galima sumažinti. Ir kai tai padarai, tarsi vėl įsijungia šviesa: gyvenimas pagaliau tampa ne „projektu“, o jausmu.
