Ar pastebi kūno signalus kad geri per mažai skysčių, bet vis tiek atrodo, jog geri pakankamai? Tai nutinka daugeliui žmonių. Troškulys pasirodo tik vėlyvoje stadijoje, todėl ilgą laiką gyvename manydami, kad hidracija puiki, nors kūnas siunčia visai kitokias žinutes. Dažnai šie signalai atrodo tokie kasdieniški, kad jų nesusiejame su vandens trūkumu. Ir būtent todėl dehidratacija tampa tyliu palydovu net tiems, kurie mano, kad dieną išgeria „visko po truputį“.
Kaip kūnas signalizuoja, kad skysčių per mažai?
Mūsų kūnas yra daug protingesnis nei manome. Jis ne tik palaiko visų organų veiklą, bet ir labai aiškiai leidžia suprasti, kai jam kažko trūksta. Problema ta, kad mes dažnai nesujungiame šių signalų su skysčių trūkumu. Juk jei nejauti troškulio, atrodo, kad vandens tikrai pakanka. Tačiau kūno signalai kad geriama per mažai skysčių gali būti visiškai kitokie — ir kartais tikrai netikėti.
1. Dažnas galvos skausmas
Žmonės dažnai galvoja, kad galvą skauda nuo streso, nuo oro pokyčių arba nuo pernelyg ilgo darbo prie kompiuterio. Tačiau vienas iš pagrindinių galvos skausmo sukėlėjų yra skysčių trūkumas. Kai organizme sumažėja vandens, kraujas tampa tirštesnis, todėl deguonis lėčiau pasiekia smegenis. O smegenys į tai reaguoja skausmu. Įdomu tai, kad vos stiklinė vandens dažnai gali palengvinti skausmą greičiau nei tabletė.
2. Nuolatinis nuovargis, tarsi miego būtų per mažai
Ar būna, kad atsikeli pavargęs net po ilgo miego? Arba vidury dienos užklumpa toks nuovargis, lyg būtum išsisėmęs? Tai gali būti vienas iš paprasčiausių dehidratacijos ženklų. Kai vandens trūksta, sulėtėja ląstelių veikla, todėl energijos gamyba tampa mažiau efektyvi. Kūnas dirba lėčiau, o tu jauti „energijos duobę“. Ir tai nėra nuovargis, kurį pašalina kava — priešingai, kava dar labiau skysčių trūkumą gilina.
3. Sausėjanti oda, lūpos ir net plaukai
Daug žmonių mano, kad odos sausumas yra kosmetinė problema, todėl ieško geresnio kremo. Tačiau labai dažnai tai yra vidinės dehidratacijos signalas. Kai vandens trūksta, organizmas pirmiausia jį nukreipia į gyvybiškai svarbius organus — širdį, smegenis, inkstus. Oda ir plaukai gauna tik tai, kas lieka. Todėl oda pradeda šerpetoti, lūpos trūkinėti, o plaukai pasidaro šiurkštesni. Kartais pakanka savaitės, per kurią sąmoningai geriama daugiau vandens, ir oda pasikeičia akivaizdžiai.
4. Sutrikęs virškinimas
Virškinimui reikia ne tik maisto, bet ir skysčių. Vanduo padeda sklandžiai judėti žarnynui, todėl jo trūkumas labai greitai pasireiškia pilvo pūtimu, sunkumu ir vidurių užkietėjimu. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad lėtesnis virškinimas gali būti tiesiog vandens trūkumo ženklas. Kai žarnynas „lėtas“, kūnas parodo tai įvairiais būdais — nuo nemalonių pojūčių iki energijos kritimo po valgio.
5. Blogesnė koncentracija ir atmintis
Jeigu dienos pabaigoje jautiesi tarsi „išsijungęs“, sunku prisiminti paprasčiausius dalykus, o galva dirba lėčiau, kaltininkas gali būti ne nuovargis, o skysčių trūkumas. Net nedidelė dehidratacija gali sumažinti smegenų darbingumą. Vanduo tiesiogiai dalyvauja elektrolitų balanse, kuris būtinas nervinių impulsų perdavimui. Kitaip tariant — be vandens smegenys tiesiog nekomunikuoja taip greitai, kaip turėtų.
Kodėl daug žmonių nejaučia troškulio, nors trūksta vandens?
Tai paradoksas, kurį patiria daugelis. Tikri troškulio signalai įsijungia vėlai, kai organizmas jau kurį laiką balansuoja ties dehidratacijos riba. Prie to prisideda ir mūsų gyvenimo būdas: kava, arbata, energiniai gėrimai, saldūs skysčiai, sūrūs užkandžiai — visa tai trikdo natūralią kūno hidratacijos sistemą. Išgėrus kavos atrodo, kad vandens gavai, tačiau iš tiesų kūnas praranda dar daugiau.
Kūno signalai kad geriama per mažai skysčių dažnai pasireiškia tyliuose pokyčiuose: nuovargyje, dirglume, odos sausume, vangume, sulėtėjusiame mąstyme. Tai nereiškia, kad turi gerti vandenį litrais. Tai reiškia, kad turi pastebėti savo kūno poreikius laiku.
Kaip pradėti gerti daugiau be prievartos?
Vandens poreikis nėra toks dramatiškas, kaip kartais pateikia sveikatingumo industrija. Pakanka nedidelių įpročių. Pavyzdžiui, stiklinė vandens ryte prieš kavą gali padaryti didelį skirtumą. Arba buteliukas vandens automobilyje, prie lovos ar darbo vietoje, kad nepamirštum. Kartais net pakanka tiesiog sąmoningai gurkštelėti kelis kartus per valandą — kūnas labai greitai į tai sureaguoja.
Svarbiausia — reguliarumas, o ne kiekis vienu metu. Kai geri nuosekliai, kūnas priima skysčius daug lengviau ir naudoja juos efektyviau.
Pabaiga: klausyk kūno, ne įpročių
Kūnas kalba su mumis nuolat. Problema ta, kad dažnai klausome tik garsiausių signalų, o subtiliuosius ignoruojame. Troškulys yra paskutinis šaukimas, o ne pirmasis. Todėl kūno signalai kad geriama per mažai skysčių yra daug vertingesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kai išmoksti juos pastebėti, geriau jautiesi, geriau miegi, lengviau susikaupi, rečiau skauda galvą ir net virškinimas tampa stabilesnis. Vanduo nėra stebuklas — jis tiesiog būtinybė, apie kurią dažnai pamirštame.
