Ar kada susimąstei, kaip atrodo šventinis laikotarpis gyvūnų prieglaudose? Mums Kalėdos – šviesos, jaukumo ir susitikimų metas, o prieglaudoms tai pati įtemptiausia metų atkarpa. Kai žmonės skuba į parduotuves, ruošia dovanas ir planuoja vakarienes, prieglaudų darbuotojai rūpinasi, kad nė vienas paliktas ar pamirštas gyvūnas neliktų alkanas, sušalęs ar be priežiūros.
Skamba žmogiškai ir kilniai, tačiau realybė dažnai skaudesnė. Šiuo metu prieglaudos gauna daugiau iškvietimų, nei gali aprėpti. Atvežami ne tik benamiai gyvūnai — kartais ir tie, kurie tiesiog „nebetiko“ šventiniams planams. Ir būtent todėl gyvūnų prieglaudos per Kalėdas mums visiems tyliai primena: pagalba čia reikalinga labiau nei bet kada.
Kodėl šiuo metu prieglaudoms taip sunku?
Kalėdos daug kam reiškia šventinį šurmulį, bet gyvūnų pasaulyje tai laikotarpis, kai pasimato žmonių skubėjimo pasekmės. Žmonės daug keliauja, leidžia laiką ne namuose, gyvūnai lieka be priežiūros, o kai kuriems šis laikotarpis tampa lūžio tašku. Prieglaudos pasakoja, kad per Kalėdas gyvūnų srautai išauga, o kartu kyla ir išlaidos: šildymui, vaistams, maistui, kraikui, vakcinoms.
Kita problema — emocinis nuovargis. Prieglaudų darbuotojai nėra robotai. Jie myli savo globotinius, žino jų istorijas, mato jų baimes ir lūkesčius. Kalėdoms artėjant jie susiduria su dvigubu iššūkiu: didesniu gyvūnų kiekiu ir didesniu spaudimu suspėti visiems padėti. Tai metas, kai papildoma ranka, papildoma širdis ar net papildoma valanda tampa neįkainojama.
Kaip galime padėti gyvūnų prieglaudoms per Kalėdas?
Kiekvienas žmogus gali padėti — net jei neturi galimybės paimti gyvūno namo. Pagalba prieglaudoms nebūtinai turi būti didelė ar brangi. Kartais įdedamos pastangos atrodo mažos, bet jas prieglaudos išnaudoja taip efektyviai, kad jos tampa didžiule dovana tiek globotiniams, tiek jų prižiūrėtojams.
Pagrindiniai pagalbos būdai šventiniu laikotarpiu:
– paaukoti gyvūnų maisto, kraiko, būtinų higienos priemonių ar vaistų, kurių prieglaudos niekada neturi per daug;
– paremti finansiškai, kad būtų galima apmokėti veterinarines išlaidas, kurios dažniausiai yra didžiausia prieglaudų našta;
– dovanoti savo laiką — padėti šėrime, valyme, gyvūnų vedžiojime ar tiesiog pabūti su tais, kuriems trūksta dėmesio;
– suteikti laikinas namus, jei prieglauda perpildyta, o gyvūnui reikia skubios priežiūros;
– dalintis informacija socialiniuose tinkluose, kad konkreti prieglauda sulauktų daugiau palaikymo.
Šios penkios pagalbos formos yra paprastai įgyvendinamos, bet prieglaudoms jos prilygsta stebuklui. Kiekvienas pakeltas maišas kraiko, kiekviena sumokėta veterinaro sąskaita, kiekviena valanda, praleista glostant nedrąsų šunį, yra reali dovana.
Kodėl Kalėdų laikotarpis gyvūnams toks jautrus?
Gyvūnai per šventes jaučia mūsų emocijas ir ritmą. Triukšmas, fejerverkai, svečių šurmulys, pasikeitusi rutina — visa tai juos trikdo. Daug gyvūnų išsigąsta ir pasprunka. Būtent todėl per Kalėdas į prieglaudas patenka daug rastų, sutrikusių gyvūnų, kurie tiesiog išėjo iš kiemo, nes išsigando garsų ar pametė orientaciją.
Be to, kai kuriems žmonėms šventės tampa pretekstu „pakeisti“ gyvūną, jei jis netiko į jų šventinį gyvenimą. Taip prieglaudos gauna naujų likimų, kuriuos reikia perrašyti nuo pradžių. Tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir emocinis krūvis visai komandai.
Ką duoda mūsų pagalba?
Kartais atrodo, kad mūsų pagalba tėra lašas jūroje. Bet prieglaudos mato kiekvieną mažą gestą. Viena dovana gali išmaitinti šuniuką savaitę. Viena finansinė parama gali apmokėti skubią veterinarinę konsultaciją. Viena valanda savanorystės gali suteikti šansą gyvūnui, kuris niekada nėra buvęs laukiamas žmogaus glėbyje.
Padėdami prieglaudoms per Kalėdas, mes kuriame kur kas daugiau nei šventinę nuotaiką. Mes keičiame gyvūno likimą. Galbūt ne viso pasaulio — bet jo pasaulio tikrai. Ir būtent todėl gyvūnų prieglaudos per Kalėdas mums primena labai paprastą tiesą: šventės tampa tikromis tik tada, kai jose atsiranda vietos gerumui.
Pabaiga: gerumas yra geriausia dovana
Kalėdos nėra tik dovanos, šviesos ir eglutės. Tai metas, kai galime sustoti ir paklausti savęs: ką galiu duoti, kad kažkieno gyvenimas taptų šiltesnis? Gyvūnų prieglaudos per Kalėdas laukia būtent šito — ne stebuklų, o žmogiško paprastumo. Galimybės padėti. Galimybės pastebėti. Galimybės pasirūpinti tais, kurie patys savimi pasirūpinti negali.
Ir kartais reikia tik vieno žmogaus, kad pasaulis vienam gyvūnui pasikeistų visam laikui. Gal šiemet tuo žmogumi būsi tu.
