Šventės mums asocijuojasi su džiaugsmu, judesiu, juoku ir žmonėmis. Tačiau ar kada susimąstei, kaip šį laikotarpį išgyvena tavo augintinis? Jei galvoje kyla klausimas „šventinis tempas ir šuo – ar jam viskas gerai?“, vadinasi, jau pastebėjai pirmuosius signalus. Ir tai labai geras ženklas.
Šunys mėgsta stabilumą. Jie ramiai jaučiasi tada, kai dienos turi aiškią struktūrą, pažįstamus garsus ir prognozuojamą aplinką. Šventinis laikotarpis visa tai sujaukia. Daugiau žmonių, daugiau triukšmo, daugiau kvapų, mažiau ramybės. Tai, kas mums atrodo kaip smagus šurmulys, šuniui gali tapti rimtu emociniu išbandymu.
Svarbiausia suprasti, kad šuo neprivalo „džiaugtis šventėmis“. Jam pakanka jaustis saugiai.
Kodėl šventės šuniui gali būti per sunkios
Šuo pasaulį suvokia per pojūčius. Jo klausa jautresnė, uoslė stipresnė, o gebėjimas filtruoti dirgiklius gerokai silpnesnis nei žmogaus. Kai namuose nuolat skamba balsai, keičiasi muzika, durys varstomos, o svetimi žmonės liečia ar kalbina, šuns nervų sistema dirba be perstojo.
Prie to prisideda ir rutinos griūtis. Pasivaikščiojimai vyksta ne įprastu laiku, maistas kartais vėluoja, o šeimininkas būna užsiėmęs ir emociškai mažiau pasiekiamas. Šuo tai jaučia. Net jei jis guli ramiai kampe, tai nereiškia, kad viduje jis atsipalaidavęs.
Dažnas šeimininkas galvoja, kad jei šuo nelenda po sofa ir neloti, vadinasi, viskas gerai. Tačiau kai kurie šunys stresą išgyvena tyliai. Jie sustingsta, atsitraukia, tampa „nematomi“. Tai nėra ramybė – tai prisitaikymas.
Kaip atpažinti, kad šventinis tempas šuniui jau per didelis
Vienas pirmųjų ženklų yra elgesio pokyčiai. Šuo gali tapti dirglesnis, vengti kontakto arba, priešingai, nuolat sekti šeimininką. Kai kurie šunys pradeda dažniau žiovauti, laižyti lūpas, purtytis tarsi būtų šlapi. Tai subtilūs, bet labai svarbūs streso signalai.
Kiti ženklai pasirodo vėliau. Sutrinka miegas, sumažėja apetitas, pasivaikščiojimai tampa įtempti. Šuo gali pradėti reaguoti į garsus, į kuriuos anksčiau nekreipė dėmesio. Kartais po švenčių pasireiškia ir „neišaiškinami“ elgesio pokyčiai, kuriuos šeimininkai sieja su charakteriu, nors iš tiesų tai susikaupusio streso pasekmė.
Ypač jautrūs šiam laikotarpiui yra vyresni šunys, jauni šuniukai ir tie, kurie iš prigimties yra drovesni. Jiems šventinis tempas gali būti ne tik nemalonus, bet ir emociškai alinantis.
Kodėl „pripratinsim“ ne visada veikia
Dažnai girdimas argumentas – „tegul pripranta, juk nieko blogo nevyksta“. Deja, šuns nervų sistema neveikia taip, kaip žmogaus. Jei dirgiklių per daug ir jie tęsiasi ilgai, organizmas nepersijungia į pripratimą, o lieka nuolatinėje įtampoje.
Šuo gali atrodyti ramus, bet jo kortizolio lygis gali būti pakilęs dienomis ar net savaitėmis. Tai reiškia, kad net pasibaigus šventėms jam reikės laiko atsistatyti. Kuo dažniau tai kartojasi, tuo mažesnė tampa šuns tolerancija stresui ateityje.
Būtent todėl svarbu nelaukti, kol problema „išlys“, o veikti prevenciškai.
Kaip sumažinti šventinį krūvį šuniui
Pats paprasčiausias, bet labai veiksmingas dalykas – suteikti šuniui pasirinkimą. Jei jis turi vietą, kur gali pasitraukti ir būti netrikdomas, tai jau didelė pagalba. Tai turėtų būti erdvė, kur niekas jo nekalbina, neglosto ir nežiūri.
Kitas svarbus aspektas – bent dalinis rutinos išlaikymas. Net jei diena pilna svečių, pasivaikščiojimas tuo pačiu metu ar trumpa rami akimirka su šeimininku padeda šuniui „atsikvėpti“. Jam nereikia ilgų žaidimų ar dėmesio pliūpsnių. Dažnai pakanka tyliai pabūti kartu.
Labai svarbu ir tai, kaip patys šeimininkai reaguoja į šuns elgesį. Jei šuo nenori bendrauti, tai nėra nemandagumas ar problema. Tai savisaugos būdas. Gerbdamas tai, tu kuri pasitikėjimą.
Po švenčių – dar ne viskas baigta
Pasibaigus šventėms, verta stebėti šunį dar kelias dienas. Kartais tik tada pasimato tikrasis nuovargis. Šuo gali daugiau miegoti, būti ramesnis arba, priešingai, jautresnis. Tai normalu, jei jam suteikiama erdvė atsistatyti.
Jei pastebi, kad elgesio pokyčiai išlieka ilgiau, verta pasitarti su specialistu. Kartais pakanka kelių paprastų korekcijų kasdienybėje, kad šuo vėl jaustųsi stabiliai.
Pabaigai
Šventinis tempas ir šuo ne visada dera taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Tai nereiškia, kad turi atsisakyti švenčių ar svečių. Tai reiškia, kad šuo turi teisę į savo ribas.
Kai atkreipi dėmesį į jo signalus, gerbi jo poreikius ir suteiki jam saugumo, šventės tampa lengvesnės visiems. Nes ramus šuo namuose – tai ne tik jo gerovė, bet ir tikras šventinis jausmas visai šeimai.
