Šuo bijo fejerverkų – ką daryti, kad jam būtų ramiau

Šuo bijo fejerverku. Šuo guli bijodamas fejerverkų.
Fejerverkai šuniui nėra šventė. Tai netikėti, garsūs, neprognozuojami triukšmai. Nuotrauka iš freepik.com

Vos pasigirsta pirmieji sprogimai, šuo sustingsta. Ausys prigludusios, kūnas įtemptas, akys ieško, kur pasislėpti. Jei kiekvienų švenčių metu pagauni save galvojant „šuo bijo fejerverkų“, žinok – tai labai dažna ir visiškai natūrali reakcija. Deja, šuniui ji būna ne tik nemaloni, bet ir labai bauginanti.

Fejerverkai šuniui nėra šventė. Tai netikėti, garsūs, neprognozuojami triukšmai, kurių jis nesupranta ir negali kontroliuoti. Skirtingai nei mes, šuo nežino, kad tai baigsis po pusvalandžio. Jam atrodo, kad pavojus vyksta čia ir dabar.

Svarbiausia suprasti, kad baimė nėra nepaklusnumas ar išlepimas. Tai instinktyvi reakcija, kurios šuo pats nepasirenka.

Kodėl fejerverkai šunims tokie baisūs

Šunų klausa yra daug jautresnė nei žmogaus. Garsai, kurie mums atrodo tiesiog triukšmingi, jiems gali būti skausmingi. Fejerverkai taip pat neturi jokio aiškaus šaltinio. Sprogimas įvyksta, bet pavojaus nematyti. Tai sukelia papildomą stresą.

Prie to prisideda vibracijos, šviesos blyksniai, pasikeitęs žmonių elgesys. Visa aplinka tampa nenuspėjama. Net ramus, savimi pasitikintis šuo tokiomis sąlygomis gali pasijusti nesaugus.

Ypač stipriai reaguoja šunys, kurie jau anksčiau patyrė išgąstį. Kartais pakanka vieno labai stipraus sprogimo, kad baimė įsitvirtintų ilgam.

Kaip atrodo šuns stresas, kurio nereikėtų nuvertinti

Baimė gali pasireikšti labai skirtingai. Vieni šunys dreba, slepiasi, kiti pradeda loti, vaikščioti ratu ar bandyti pabėgti. Yra ir tokių, kurie „užšąla“ ir atrodo tylūs, bet jų vidinė įtampa būna milžiniška.

Dažna klaida – manyti, kad jei šuo nelaksto iš kampo į kampą, vadinasi, jis ramus. Iš tiesų tylus sustingimas dažnai reiškia, kad šuns nervų sistema yra per apkrauta.

Kuo dažniau šuo patiria tokį stresą be jokios pagalbos, tuo stipresnė baimė gali tapti ateityje.

Ką galima padaryti dar prieš prasidedant fejerverkams

Didžiausia pagalba šuniui prasideda ne tada, kai jau sproginėja, o gerokai anksčiau. Svarbu sukurti saugią erdvę namuose. Tai vieta, kur šuo gali pasitraukti ir būti netrikdomas. Ji turi būti rami, pažįstama ir, jei įmanoma, toliau nuo langų.

Labai svarbu ir šeimininko elgesys. Jei žmogus nervinasi, skuba, jaudinasi dėl šuns, jis tik dar labiau sustiprina signalą, kad kažkas negerai. Ramus, stabilus elgesys padeda šuniui jaustis saugiau.

Kai kurie šunys jaučiasi geriau, kai aplinkoje yra foninis garsas. Televizorius ar rami muzika gali šiek tiek „uždengti“ fejerverkų triukšmą ir sumažinti kontrastą.

Ko tikrai nereikėtų daryti

Vienas dažniausių instinktų – guosti šunį per stipriai. Nuolatinis glostymas, gailus kalbėjimas gali netyčia sustiprinti baimę, nes šuo tai supranta kaip patvirtinimą, kad situacija pavojinga.

Taip pat nereikėtų bausti ar bandyti „išauklėti“ baimės. Šuo nesupras, už ką yra baramas. Jis tik jaus dar daugiau streso ir nepasitikėjimo.

Palikti šunį vieną per fejerverkus taip pat rizikinga, ypač jei jis linkęs panikuoti. Tokiose situacijose dažniau įvyksta pabėgimai, traumos ar net savęs susižalojimas.

Ar įmanoma šunį „pripratinti“

Kartais taip, bet tai ilgas procesas. Pratinimas prie garsų turi vykti palaipsniui, ramioje aplinkoje ir be spaudimo. Tai daroma ne per šventes, o gerokai prieš jas.

Šuo bijo fejerverkų. Svarbu suprasti kad ne visi šunys taps ramūs.
Svarbu suprasti, kad ne visi šunys kada nors taps visiškai ramūs fejerverkų metu. Nuotrauka iš freepik.com

Svarbu suprasti, kad ne visi šunys kada nors taps visiškai ramūs fejerverkų metu. Tikslas dažniausiai yra ne „nebijo“, o „geba išbūti be panikos“.

Jei baimė labai stipri, verta pasitarti su specialistu. Kartais prireikia individualaus plano, o kai kuriais atvejais – ir laikinos veterinarinės pagalbos.

Kada baimė tampa rimta problema

Jei šuo ne tik bijo fejerverkų, bet ir po jų ilgai neatsigauna, tampa apatiškas, atsisako maisto ar pradeda bijoti kitų garsų, tai ženklas, kad stresas per didelis. Tokiu atveju svarbu ne laukti, kol „praeis“, o ieškoti sprendimų.

Kuo anksčiau reaguojama, tuo lengviau padėti šuniui. Uždelsta baimė linkusi plėstis ir apimti vis daugiau situacijų.

Pabaigai

Kai sakome „šuo bijo fejerverkų“, iš tiesų kalbame apie jo saugumo jausmą. Jis nevaidina, neperdeda ir nesistengia atkreipti dėmesio. Jis tiesiog reaguoja taip, kaip jam liepia instinktai.

Ramybė, supratimas ir pasiruošimas gali labai daug pakeisti. Galbūt šuo niekada nepamils fejerverkų, bet su tavo pagalba jis gali išgyventi šį laiką be panikos. O tai jau yra didelis žingsnis į priekį – ir jam, ir tau.

Ankstesnis straipsnisŠunų ir šuniukų nukirminimas: grafikas ir rekomendacijos