Daugelis šeimininkų nuoširdžiai tiki, kad tinkamai rūpinasi savo šunimi, jei jis gauna daug maisto, atrodo sotus ir patenkintas. Tačiau būtent čia slypi viena pavojingiausių problemų. Dažna klaida šeriant šunis daroma ne iš aplaidumo, o iš noro parodyti meilę. Ilgainiui ši klaida gali tyliai ir nepastebimai pažeisti šuns sąnarius, net jei iš pirmo žvilgsnio augintinis atrodo sveikas ir aktyvus.
Sąnarių problemos dažnai laikomos vyresnių ar didelių veislių šunų bėda, tačiau realybė kitokia. Net jauni, energingi šunys gali pradėti jausti sąnarių diskomfortą daug anksčiau, jei jų mityba nėra subalansuota. Problema slypi ne tik maiste, bet ir jo kiekyje bei ilgalaikiame poveikyje organizmui.
Kaip mityba tiesiogiai veikia šuns sąnarius
Šuns sąnariai kasdien patiria didžiulį krūvį. Kiekvienas šuolis, bėgimas ar net paprastas pasivaikščiojimas apkrauna kremzles, raiščius ir kaulus. Kai mityba neatitinka realių šuns poreikių, organizmas pradeda kaupti perteklinius riebalus, o papildomas svoris pirmiausia atsiliepia sąnariams.
Per didelis kalorijų kiekis lemia lėtinį, nuolatinį mechaninį spaudimą. Sąnariai nėra sukurti nešioti papildomą kūno masę ilgą laiką. Kremzlės dėvisi greičiau, mažėja jų elastingumas, atsiranda mikro pažeidimų. Šis procesas vyksta lėtai, todėl šeimininkai dažnai nepastebi problemos tol, kol šuo pradeda šlubuoti ar vengti judėjimo.
Pagrindinė problema – peršėrimas, o ne maisto rūšis
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad problema slypi konkrečiame pašare. Iš tiesų dažna klaida šeriant šunis yra per didelės porcijos, net jei pats maistas yra kokybiškas. Net aukščiausios klasės pašaras tampa kenksmingas, jei jo duodama daugiau, nei šuniui reikia.
Šunys, ypač tie, kurie gyvena namuose ir juda mažiau nei atrodo, dažnai gauna per daug energijos. Šeimininkai linkę vadovautis apytikslėmis normomis, neatsižvelgdami į individualų šuns aktyvumą, amžių ar sterilizacijos faktą. Laikui bėgant net nedidelis kalorijų perteklius sukelia svorio augimą, kuris tiesiogiai veikia sąnarius.
Kodėl pavojus išryškėja tik po kelerių metų
Sąnarių pažeidimai dažniausiai nesukelia staigaus skausmo. Tai viena priežasčių, kodėl problema ignoruojama. Šuo gali ilgą laiką atrodyti visiškai normalus, kol kremzlės palaipsniui plonėja, o uždegiminiai procesai kaupiasi.
Kai atsiranda pirmieji simptomai, tokie kaip nenoras lipti laiptais, trumpesni pasivaikščiojimai ar vangumas rytais, pažeidimai jau būna pažengę. Šeimininkai dažnai tai priskiria amžiui, nors tikroji priežastis slypi ilgalaikėje mitybos klaidoje.
Jauni šunys ir augimo laikotarpio rizika
Ypač pavojinga ši problema šuniukams ir jauniems šunims. Augimo metu sąnariai dar tik formuojasi, o per didelis kūno svoris gali sutrikdyti kaulų ir kremzlių vystymąsi. Tai ypač aktualu didelių ir milžiniškų veislių šunims, kurių augimas yra intensyvus ir greitas.
Peršėrimas augimo laikotarpiu gali lemti netaisyklingą sąnarių struktūrą, kuri vėliau tampa lėtinių ligų priežastimi. Net jei svoris vėliau sureguliuojamas, ankstyvi pažeidimai dažnai išlieka visą gyvenimą.
Kaip šeimininkai nesąmoningai palaiko problemą
Daugelis šunų puikiai moka „prašyti“ maisto. Žvilgsnis, inkštimas ar nuolatinis sekiojimas virtuvėje dažnai interpretuojami kaip alkis, nors iš tiesų tai gali būti įprotis arba emocinis elgesys. Šeimininkai, norėdami parodyti rūpestį, prideda papildomą porciją arba dažnai duoda skanėstų.
Būtent čia įsitvirtina dažna klaida šeriant šunis – maistas tampa emocinės sąveikos dalimi. Ilgainiui šuo gauna daugiau kalorijų nei sudegina, o perteklinis svoris pradeda tyliai žaloti sąnarius.
Kodėl vien tik papildai neišsprendžia problemos
Susidūrus su pirmaisiais sąnarių simptomais, daugelis šeimininkų griebiasi papildų. Gliukozaminas, chondroitinas ar kolagenas gali padėti, tačiau jie nėra stebuklingas sprendimas. Jei šuo ir toliau nešioja per didelį svorį, jokie papildai nesustabdys kremzlių dėvėjimosi.
Tik sumažinus mechaninį krūvį, t. y. koregavus mitybą ir kūno svorį, sąnarių būklė gali stabilizuotis. Papildai tuomet tampa pagalbine, o ne pagrindine priemone.
Kaip atpažinti problemą dar jai neprasidėjus
Svarbiausias rodiklis nėra tik skaičius ant svarstyklių, bet ir šuns kūno sudėjimas. Jei šonkauliai sunkiai apčiuopiami, liemuo beveik nematomas, o judėjimas tampa mažiau energingas, tai gali būti pirmieji signalai.
Reguliarus šuns svorio vertinimas ir mitybos peržiūra padeda išvengti ilgalaikių pasekmių. Geriau koreguoti porcijas anksčiau, nei vėliau kovoti su sąnarių ligomis.
Apibendrinimas
Dažna klaida šeriant šunis nėra susijusi su blogu maistu ar neatsakingais šeimininkais. Ji kyla iš meilės, įpročių ir neteisingų įsitikinimų apie sotumą. Tačiau ilgainiui ši klaida gali tapti rimta sąnarių problemų priežastimi, kuri sumažina šuns gyvenimo kokybę.
Sąnarių sveikata prasideda ne nuo papildų ar gydymo, o nuo kasdienės mitybos kontrolės. Kai maistas tampa subalansuotas pagal realius šuns poreikius, sąnariai gauna galimybę tarnauti ilgiau, o šuo išlieka aktyvus ir judrus daugelį metų.
