Kodėl ašaroja šuns akys – klausimas, kurį šeimininkai dažniausiai užduoda tada, kai ant snukučio atsiranda nuolat šlapi „takeliai“, kailis po akimis ima ruduoti, o pats šuo vis dažniau prisimerkia. Kartais tai atrodo kaip smulkmena: gal dulkelė, vėjas ar šampūnas pateko į akį. Bet akis – labai jautrus organas, ir net menkas dirginimas gali būti rimtesnės problemos pradžia.
Gera taisyklė paprasta: jei ašarojimas pasikartoja arba prie jo prisideda paraudimas, išskyros, skausmas ar šuo pradeda trinti akis, situaciją verta vertinti rimtai. Akių ligos šunims neretai progresuoja greitai, o laiku pradėtas gydymas gali išgelbėti regėjimą.
Kodėl šuns akys gali ašaroti?
Ašaros pačios savaime nėra blogis – jos drėkina rageną, apsaugo nuo infekcijų, išplauna smulkias daleles. Problema prasideda tada, kai ašarų susidaro per daug arba jos tinkamai nenuteka. Tokiu atveju akys nuolat drėgnos, aplink jas kaupiasi nešvarumai, o oda ir kailis dirginami.
Dažniausios priežastys:
- dirginimas (dulkės, vėjas, dūmai, šampūnas),
- alergijos (žiedadulkės, buitinė chemija, maistas),
- uždegimai ar infekcijos,
- anatomija (kai kurių veislių trumpa nosis, seklūs akių lizdai, ilgi plaukai prie akių),
- ašarų latakų susiaurėjimas ar užsikimšimas,
- ragenos pažeidimai (įbrėžimai, opos),
- akių spaudimo pokyčiai (pvz., glaukoma).
Kai kuriais atvejais ašarojimas būna „funkcinis“ – pavyzdžiui, veislėms su išraiškingomis akimis ir trumpu snukučiu. Tačiau net ir tada akys turi būti švarios, o šuo – nejausti diskomforto.
Virusinės kilmės šunų akių ligos
Kai kurie virusai gali pažeisti akis tiesiogiai arba sukelti sisteminę infekciją, kurios fone atsiranda akių uždegimas. Dažniausiai tai būna ne vien „ašaros“, o ir kiti požymiai: karščiavimas, apatija, sloga, kosulys, virškinimo sutrikimai.
Pavyzdžiui, šunų adenovirusas (CAV-1) siejamas su infekciniu hepatitu ir gali sukelti ragenos paburkimą bei „mėlynos akies“ efektą – akis atrodo tarsi apsitraukusi migla. Šunų maro virusas (CDV) gali pažeisti junginę, rageną, tinklainę, todėl kartais pasireiškia ne tik paraudimas ar išskyros, bet ir regos sutrikimai. Herpes virusas (CHV-1) dažniau pavojingas jauniems šuniukams – jis gali sukelti ragenos uždegimą, opas, randus.
Svarbu: jei ašarojančios akys atsiranda kartu su bendrais ligos požymiais, tai jau nebe „lokali akių problema“. Tokiu atveju diagnostika turi apimti visą organizmą.
Bakterinės kilmės šunų akių ligos
Bakterinės infekcijos dažnai pasireiškia tirštesnėmis, gelsvomis ar žalsvomis išskyromis, patinusiais vokais, paraudimu, nemaloniu kvapu. Kartais šuo taip stipriai jaučia diskomfortą, kad nuolat trina akis letena ar į kilimą.
Dažni pavyzdžiai – konjunktyvitas (junginės uždegimas), keratitas (ragenos uždegimas), blefaritas (vokų uždegimas). Taip pat pasitaiko ašarų maišelio uždegimas (dakriocistitas), kai sutrinka ašarų nutekėjimas ir susidaro palanki terpė bakterijoms.
Svarbu prisiminti: akių lašai „iš namų vaistinėlės“ ne visada tinka. Netinkamas preparatas gali pabloginti būklę, ypač jei yra ragenos opa ar padidėjęs akies spaudimas.
Kada ašarojimas yra pavojingas?
Kai kurie ženklai yra vadinamieji „raudoni signalai“ – jie rodo, kad delsti nebereikėtų. Tai ypač aktualu, jei problema atsirado staiga arba viena akis atrodo aiškiai blogesnė už kitą.
Dažniausi pavojingi požymiai:
- šuo prisimerkia arba sunkiai atmerkia akį
- akis ryškiai paraudusi, patinusi, šuo vengia šviesos
- tirštos gelsvos/žalsvos išskyros
- šuo nuolat trina akį, nerimsta, cypsi iš skausmo
- akis atrodo „drumsta“, „stiklinė“, pasikeičia ragenos spalva
- ašarojimas kartu su vangumu, karščiavimu, kosuliu ar vėmimu
Tokiais atvejais atsakymas į klausimą „kodėl ašaroja šuns akys“ dažniausiai slypi uždegime, traumoje, ragenos pažeidime ar spaudimo pokyčiuose – ir tai reikalauja veterinaro įvertinimo.
Šuns akių ligų diagnostika
Akių diagnostika veterinarijoje dažnai yra greita, bet labai tiksli – svarbiausia atlikti tinkamus testus, kad būtų aišku, kas tiksliai vyksta. Štai tyrimai, kurie dažniausiai padeda nustatyti priežastį:
- Širmerio testas – įvertina ašarų gamybą ir padeda nustatyti, ar nėra sausų akių sindromo ar kitų sutrikimų
- Fluoresceino testas – nudažoma ragena ir tikrinama, ar nėra įbrėžimų, opų, ragenos vientisumo pažeidimo
- Akies tonometrija – matuojamas akispūdis, labai svarbu įtariant glaukomą ar uveitą
- Mėginių paėmimas tyrimams – jei įtariama bakterinė ar virusinė infekcija, gali būti tiriamos išskyros arba gleivinės mėginiai
Šie tyrimai leidžia ne spėlioti, o tiksliai parinkti gydymą. Akių ligose tai ypač svarbu, nes „netinkamas lašas“ kartais kainuoja daug.
Kaip gydomos šuns akių ligos?
Gydymas priklauso nuo priežasties – todėl pirmas žingsnis yra diagnozė. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibakteriniais akių lašais ar tepalais, kartais prireikia ir sisteminių antibiotikų. Virusinių ligų atveju taikomas palaikomasis gydymas ir, jei reikia, specialūs antivirusiniai preparatai, taip pat priemonės akies paviršiui apsaugoti.
Jei priežastis alerginė, svarbiausia – pašalinti dirgiklį ir mažinti uždegiminę reakciją. O jei problema susijusi su ašarų nutekėjimu ar anatomija, kartais pakanka reguliarios higienos, plaukų aplink akis priežiūros, specialių valiklių. Kai kuriems šunims, ypač esant struktūriniams pokyčiams, gali būti reikalingos procedūros ar net chirurginis gydymas.
Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją ir kur ieškoti pagalbos?
Jei ašarojimas trunka ilgiau nei 1–2 dienas, kartojasi, arba atsiranda skausmo, paraudimo, išskyrų, prisimerkimo požymių – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Idealu, jei apžiūrą atlieka veterinaras, turintis patirties oftalmologijoje, nes akių ligoms būtini specifiniai testai ir žinios.
Ir dar vienas svarbus dalykas: su akimis geriau „per anksti“ nei „per vėlai“. Nes kai klausiame, kodėl ašaroja šuns akys, kartais atsakymas būna paprastas, o kartais – labai skubus.
