Vieną dieną viskas buvo gerai, o kitą – šuo jau eina atsargiai, saugo koją ar net visai jos nestato. Šlubavimas dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia daug klausimų. Ar tai rimta? Gal praeis savaime? O gal reikia skubėti pas veterinarą?
Svarbu žinoti vieną dalyką: šlubavimas nėra liga – tai simptomas. Jis rodo, kad šuo jaučia skausmą ar diskomfortą, o priežastis gali būti labai įvairi – nuo visai smulkios iki reikalaujančios rimto gydymo.
Kodėl šuo šlubuoja?
Šuo gali šlubuoti tiek priekine, tiek galine koja. Kartais tai nutinka staiga, kartais – vystosi palaipsniui. Net ir nedidelis pažeidimas gali pakeisti eiseną, nes šunys instinktyviai stengiasi saugoti skaudančią vietą.
Dažniausios šlubavimo priežastys yra:
- nago lūžis, letenos ar tarpupirščio žaizda
- sąnarių ligos ir uždegimai
- kelio raiščių ar menisko pažeidimai
- kaulų lūžiai ar įskilimai
- genetiniai sąnarių sutrikimai
- antsvoris, netinkama mityba ar per mažas fizinis aktyvumas
Net jei iš pirmo žvilgsnio nieko nematyti, skausmas gali slypėti giliau.
Šuo šlubuoja dėl sąnarių ligų
Sąnarių ligos – viena dažniausių šunų šlubavimo priežasčių. Jos gali būti uždegiminės arba degeneracinės. Pastarosios dažniausiai siejamos su amžiumi ir ilgalaikiu sąnarių dėvėjimusi.
Osteoartritas ar artrozė dažniau pasireiškia vyresniems nei 5 metų šunims, tačiau kartais pirmieji požymiai matomi ir anksčiau. Šuo gali sunkiau keltis po poilsio, nenoriai judėti, vengti šokinėjimo ar ilgesnių pasivaikščiojimų. Šlubavimas gali būti nepastovus – vieną dieną stipresnis, kitą silpnesnis.
Laiku pastebėjus problemą, labai svarbu koreguoti fizinį krūvį, mitybą ir judėjimą. Tai padeda sumažinti skausmą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Šuo šlubuoja galine koja – kelio problemos
Staigus galinės kojos šlubavimas dažnai susijęs su kelio sąnariu. Tokios problemos neretai atsiranda po šuolio, aktyvaus lakstymo ar net paprasto nusileidimo nuo sofos.
Pažeisti kelio raiščiai ar meniskas sukelia skausmą, nestabilumą ir verčia šunį saugoti koją. Mažų veislių šunims dažna ir kita problema – kelio girnelės išnirimas. Tokiais atvejais šuo gali tai šlubuoti, tai vėl eiti normaliai, kol problema palaipsniui stiprėja.
Svarbu suprasti, kad ignoruojamas šlubavimas ilgainiui sukelia antrinius sąnario pakitimus ir raumenų silpnėjimą.
Šuo šlubuoja dėl kaulų lūžių
Traumos metu patirti kaulų lūžiai ar įskilimai dažniausiai sukelia ryškų šlubavimą. Šuo gali visiškai nestatyti kojos ant žemės, atsiranda patinimas, skausmas, kartais – deformacija.
Atviri kaulo lūžiai yra ypač pavojingi ir reikalauja skubios pagalbos. Kuo greičiau nustatoma tiksli diagnozė, tuo didesnė tikimybė, kad galūnės funkcija bus visiškai atkurta.
Šuo šlubuoja dėl genetinio paveldimumo
Kai kurios sąnarių ligos yra paveldimos. Alkūnės ir klubo sąnarių displazija – vienos dažniausių genetinių problemų, sukeliančių ilgalaikį skausmą ir šlubavimą.
Pirmieji pakitimai sąnariuose formuojasi dar šuniui augant, tačiau aiškūs simptomai dažnai pasirodo tik vėliau. Alkūnės displazija dažniau pasireiškia priekinių kojų šlubavimu, o klubo displazija – galinės dalies silpnumu, skausmu stojantis ar gulantis.
Tinkama mityba, subalansuotas krūvis ir sąnarių priežiūra gali padėti ilgiau išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Ką daryti, jei šuo šlubuoja?
Svarbiausi žingsniai šeimininkui:
- apriboti fizinį krūvį ir vengti šokinėjimo
- stebėti, kuri koja skauda ir kaip keičiasi eisena
- nebandyti gydyti savarankiškai žmonėms skirtais vaistais
- jei šlubavimas nepraeina ar stiprėja – kreiptis į specialistą
Net jei šlubavimas atrodo nestiprus, jis yra ženklas, kad šuo jaučia skausmą.
Apibendrinimas
Šuo šlubuoja ne šiaip sau. Kartais priežastis paprasta, kartais – sudėtinga, tačiau kiekvienu atveju svarbu reaguoti laiku. Ankstyvas dėmesys, tinkama priežiūra ir greita reakcija gali padėti išvengti ilgalaikių problemų ir sugrąžinti šuniui lengvą, laisvą judėjimą.
