Jei pastebėjote, kad šuo staiga pradėjo sunkiai kvėpuoti, dūsti ar neįprastai greitai lekuoti, tai situacija, kurios negalima ignoruoti. Kvėpavimas yra viena svarbiausių gyvybinių funkcijų, todėl bet koks jo sutrikimas gali reikšti rimtą sveikatos problemą.
Svarbu atskirti, kada sunkesnis kvėpavimas yra normalus – pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar karštą dieną – ir kada tai jau medicininė bėda, reikalaujanti skubios pagalbos.
Kodėl šuo dūsta arba sunkiai kvėpuoja?
Trumpalaikis dusulys gali atsirasti dėl karščio, streso, susijaudinimo ar intensyvaus judėjimo. Tokiu atveju kvėpavimas turėtų normalizuotis per kelias minutes, šuniui nusiraminus ir atvėsus.
Tačiau jei šuo sunkiai kvėpuoja be aiškios priežasties, ramybės būsenoje, miegant ar tai kartojasi dažnai, labai tikėtina, kad organizme vyksta rimti sutrikimai. Dažniausios priežastys susijusios su širdies, plaučių, kvėpavimo takų ligomis, traumomis, infekcijomis ar net apsinuodijimu.
Pavojingi šuns dusulio požymiai
Kai kurios būklės kelia tiesioginę grėsmę gyvybei. Šuns kvėpavimo problemos niekada neturėtų būti vertinamos paviršutiniškai, ypač jei kartu atsiranda kiti simptomai:
- vangumas, silpnumas ar alpimas
- kosulys, išskyros iš nosies ar akių
- pakitusi dantenų spalva (mėlyna, pilka, balta ar violetinė)
- pilvo srities patinimas
- kraujavimas iš nosies ar burnos
Tokie požymiai dažnai rodo deguonies trūkumą arba sunkų vidaus organų pažeidimą.
Skirtingi šuns kvėpavimo sutrikimų tipai
Šuns dusulys gali pasireikšti įvairiomis formomis, ir kiekviena jų turi skirtingą reikšmę. Kartais šuo stovi išskėtęs priekines kojas, ištempęs kaklą, tarsi bandydamas „pagauti orą“. Kitais atvejais kvėpavimas tampa paviršinis, labai greitas arba, priešingai, lėtas ir sunkus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimą ramybės būsenoje. Sveikas šuo miegodamas paprastai kvėpuoja iki 30 kartų per minutę. Jei šis skaičius nuolat viršijamas, tai gali būti pirmasis širdies ar plaučių ligos požymis.
Stiprus ir ilgai trunkantis lekavimas, ypač naktį ar be fizinio krūvio, taip pat neturėtų būti laikomas normaliu reiškiniu. Kai kurios veislės dėl trumpesnio snukio linkusios lekuoti dažniau, tačiau staigūs pokyčiai visada yra įtartini.
Kada delsti pavojinga?
Delsti pavojinga tada, kai šuo negali patogiai atsigulti, nuolat keičia padėtį ieškodamas oro, kai sunkus ar greitas kvėpavimas tampa pastovus. Didelį nerimą turėtų kelti ir situacijos, kai šuo tampa apatiškas, silpnas, alpsta, stovi ištiestu kaklu ar pastebimai pakinta jo dantenų spalva.
Taip pat pavojingi požymiai yra pilvo srities išsipūtimas, geltonos ar žalios išskyros iš nosies ar akių, vėmimas, viduriavimas, staigus apetito praradimas ar fizinio krūvio netoleravimas. Tokiais atvejais kiekviena valanda yra svarbi, nes negydomas dusulys gali būti mirtinas.
Kaip padėti, jei šuo dūsta?
Svarbu suprasti, kad namų vaistų nuo šuns dusulio nėra. Jei šuo sunkiai kvėpuoja, pagrindinis ir vienintelis teisingas veiksmas – kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Kol laukiate pagalbos, stenkitės išlaikyti šunį ramioje, vėsioje aplinkoje, venkite fizinio judėjimo ir streso. Neduokite jokių vaistų savo nuožiūra, nes kai kurie preparatai gali pabloginti būklę.
Tik atlikus tyrimus galima nustatyti tikrąją dusulio priežastį ir parinkti tinkamą gydymą – nuo deguonies terapijos iki vaistų ar chirurginių sprendimų.
Apibendrinimas
Šuns dusulys ar sunkus kvėpavimas niekada nėra smulkmena. Kartais tai laikina reakcija, tačiau labai dažnai – rimtos ligos signalas. Kuo anksčiau pastebimi pokyčiai ir kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti šuns sveikatą ir gyvybę.
