Alergija maistui šunims nėra pati dažniausia priežastis, kodėl augintinis pradeda kasytis, laižyti letenas ar kentėti nuo pasikartojančių ausų uždegimų. Tačiau kai ji iš tiesų pasitaiko, simptomai gali būti labai varginantys tiek šuniui, tiek šeimininkui. Daugelis žmonių pirmiausia įtaria maistą, kai šuo nuolat kasosi, tačiau veterinarai pabrėžia, kad tikroji maisto alergija nustatoma tik atlikus kryptingą ir gana ilgą diagnostikos procesą.
Svarbu suprasti vieną dalyką: ne kiekvienas niežulys reiškia alergiją maistui. Kartais problema slypi aplinkos alergijose, blusose, bakterinėse ar grybelinėse infekcijose. Vis dėlto, jei simptomai kartojasi, nereaguoja į įprastą priežiūrą ir ypač jei kartu atsiranda ausų problemų ar letenų laižymas, alergija maistui šunims tampa viena iš realių galimų priežasčių.
Kas iš tikrųjų yra maisto alergija?
Alergija atsiranda tada, kai imuninė sistema pradeda per stipriai reaguoti į medžiagą, kuri daugeliu atvejų nėra pavojinga. Jei kalbame apie maistą, organizmas pradeda „kovoti“ su tam tikru baltymu, tarsi tai būtų grėsmė.
Dažniausiai šunims reakciją sukelia ne egzotiški ingredientai, o visai įprasti baltymų šaltiniai, kuriuos jie valgė ilgą laiką. Dažniausiai minimi jautiena, vištiena ir pieno produktai. Rečiau reakciją gali sukelti ėriena, žuvis, kiaušiniai ar kviečiai. Būtent čia daugelis ir nustemba: alergija dažnai atsiranda ne nuo „naujo“ maisto, o nuo to, kurį šuo valgė mėnesius ar net metus.
Kitaip tariant, organizmas ilgainiui įsijautrina. Ir tada prasideda problemos.
Kokie simptomai dažniausi?
Kai žmonės išgirsta apie maisto alergiją, dažnai įsivaizduoja vėmimą ar viduriavimą. Tačiau veterinarai nuolat pabrėžia, kad alergija maistui šunims pirmiausia dažniausiai pasireiškia per odą, o ne per virškinimo sistemą.
Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:
- nuolatinis odos kasymasis, kandžiojimas ar trynimas
- letenų laižymas ir kramtymas
- pasikartojančios ausų infekcijos
- paraudusi, sudirgusi, sustorėjusi ar patamsėjusi oda
- plaukų slinkimas, šašai ar karštieji taškai
Kartais gali pasitaikyti ir virškinimo simptomų, tokių kaip viduriavimas, vėmimas ar didesnis dujų kaupimasis, bet tai nėra tipiškiausias scenarijus. Jei skrandžio problemos vis dėlto atsiranda, jos dažniausiai eina kartu su odos požymiais.
Kodėl diagnozuoti nėra taip paprasta?
Didžiausia problema ta, kad maisto alergijos simptomai labai panašūs į kitų būklių požymius. Šuo, kuris kasosi dėl žiedadulkių, dulkių erkučių, blusų ar odos infekcijos, gali atrodyti beveik taip pat, kaip šuo, kuris reaguoja į maistą.
Būtent dėl to veterinarai nepataria tiesiog savavališkai keisti vieną pašarą kitu ir tikėtis atsakymo. Jei naujame maiste liks tas pats baltymas arba gamybos metu buvo kryžminis užterštumas, simptomai gali nesikeisti ir šeimininkas klaidingai nuspręs, kad „niekas neveikia“.
Todėl tikrasis kelias iki diagnozės dažniausiai veda per eliminacinę dietą.
Kaip veterinarai nustato maisto alergiją?
Auksiniu standartu laikomas eliminacinės dietos bandymas. Skamba sudėtingai, bet esmė paprasta: šuo tam tikrą laiką turi valgyti labai griežtai ribotą dietą, kurioje nėra įtariamų alergenų.
Dažniausiai pasirenkamas vienas iš dviejų variantų. Pirmasis – riboto ingrediento dieta su baltymu, kurio šuo anksčiau nėra gavęs. Antrasis – hidrolizuotų baltymų dieta, kurioje baltymai suskaidyti į tokias mažas daleles, kad imuninė sistema jų „nebeatpažįsta“.
Svarbiausia čia – griežtumas. Bandymo metu nebegalima duoti atsitiktinių skanėstų, stalo likučių, aromatizuotų vaistų ar kramtalų, nes net mažas „nukrypimas“ gali sugadinti visą procesą.
Ir čia dažnai prasideda tikrasis iššūkis.
Kiek laiko reikia laukti rezultatų?
Ne porą dienų ir ne vienos savaitės. Daugeliu atvejų pagerėjimo tenka laukti nuo šešių iki dvylikos savaičių. Taip yra todėl, kad organizmui reikia laiko „nurimti“, o odai – gyti.
Kai kurie šunys pirmuosius pagerėjimo ženklus parodo greičiau, tačiau veterinarai įspėja neskubėti daryti išvadų. Jei šuo pasijunta geriau beveik iš karto, gali būti, kad tuo pat metu buvo pradėtas gydyti ir ausų uždegimas, panaikintos blusos ar sumažėjo sezoninių alergenų kiekis aplinkoje.
Todėl vien tik „atrodo geriau“ dar ne visada reiškia, kad kaltas buvo maistas.
Koks maistas geriausias alergiškam šuniui?
Nėra vieno universalaus pasirinkimo, kuris tiktų visiems. Geriausias maistas yra tas, kuris nekelia reakcijos ir tuo pačiu užtikrina pilnavertę mitybą. Kai diagnozės metu jau aišku, kuris ingredientas netinka, veterinaras gali padėti pasirinkti saugią ilgalaikę dietą.
Dažniausiai naudojami variantai:
- specialios veterinarinės hidrolizuotų baltymų dietos
- riboto ingrediento pašarai su nauju baltymų šaltiniu
- tam tikrais atvejais – kruopščiai subalansuota naminė dieta, sudaryta su veterinarijos dietologu
Čia svarbu nepasikliauti vien užrašu „hipoalerginis“ ant pakuotės. Toks terminas nėra griežtai reguliuojamas, todėl nereceptinis pašaras su tokiu užrašu dar nereiškia, kad jis tikrai tinkamas šuniui, turinčiam patvirtintą maisto alergiją.
O jei šuniui tiesiog niežti?
Tai labai svarbus klausimas. Jei šuo niežti, bet maisto alergija dar nepatvirtinta, nereikėtų iškart daryti išvados, kad problema tikrai maiste. Kur kas dažniau niežulį sukelia aplinkos alergenai, blusų alerginis dermatitas, grybeliai ar bakterinės infekcijos.
Todėl geriausias pirmas žingsnis – ne aklas pašaro keitimas, o pokalbis su veterinaru. Kartais problema išsprendžiama visai ne ten, kur šeimininkas tikėjosi.
Ar padeda internetinė veterinaro konsultacija?
Tokiose situacijose ji gali būti labai naudinga. Ypač tada, kai procesas ilgas ir reikia stebėti, kaip kinta simptomai savaitė po savaitės. Internetinis veterinaras gali padėti įvertinti, ar pagerėjimas tikras, ar reikalingi papildomi tyrimai, ar dieta laikomasi pakankamai griežtai.
Tai ypač patogu eliminacinės dietos metu, kai šeimininkui kyla daug praktinių klausimų: kokius skanėstus galima duoti, ar tinka konkretūs vaistai, kaip interpretuoti tai, kad vieną savaitę šuo kasosi mažiau, o kitą – vėl daugiau.
Tokiose smulkmenose dažnai ir slepiasi sėkmė.
Pabaiga
Alergija maistui šunims nėra pati dažniausia, bet ji tikrai egzistuoja ir gali stipriai paveikti augintinio gyvenimo kokybę. Jei šuo nuolat kasosi, laižo letenas, turi pasikartojančių ausų uždegimų ar odos problemų, maisto alergija gali būti viena iš priežasčių, bet tik viena iš kelių galimų.
Svarbiausia neskubėti spėlioti. Tiksliausias kelias yra nuoseklus darbas su veterinaru, griežta eliminacinė dieta ir kantrybė. Būtent taip dažniausiai pavyksta ne tik suprasti, kas iš tiesų kenkia šuniui, bet ir parinkti tokį maistą, kuris leis jam jaustis geriau kasdien.
