Atšalus orams, ne vienas šeimininkas pastebi, kad jo šuo pradeda čiaudėti, kosėti ar atrodo pavargęs. Iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti žmogaus peršalimą – ir iš tiesų, šunys taip pat gali peršalti. Jie turi kailį, bet tai nereiškia, kad šalčio nejaučia. Jų kvėpavimo takai jautrūs, o staigus temperatūrų pokytis gali greitai susilpninti imunitetą.
Skirtumas tik tas, kad šuo negali pasakyti, kaip jaučiasi, todėl viską turi pastebėti jo šeimininkas.
Kada šuo peršąla ir kodėl taip nutinka
Paprastai šunys peršąla po ilgo buvimo šaltyje, ypač jei buvo šlapi arba vėjas pūtė tiesiai į kailį. Trumpaplaukės, mažos veislės, jauni arba seni šunys yra jautresni. Net ir didelis, gauruotas augintinis gali peršalti, jei po maudynių ar lietingo pasivaikščiojimo lieka gulėti ant šaltų grindų.
Kita priežastis – susilpnėjęs imunitetas. Kaip ir žmonėms, šuns organizmas silpsta po streso, ligos ar net mitybos pokyčių. Jei gyvūnas negauna pakankamai vitaminų, jo kūnas sunkiau kovoja su bakterijomis. O jeigu šuo miegą leidžia prie durų, kur traukia vėjas, ar ant plytelių – šaltis kaupiasi palaipsniui, kol vieną dieną jis tiesiog suserga.
Kaip atpažinti peršalusį šunį
Kai šuo peršalęs, jis elgiasi kitaip. Pirmiausia tampa ramesnis – nebe taip noriai žaidžia, daugiau guli, mažiau domisi maistu. Jo nosis gali būti šlapi, šiek tiek bėganti, o akys – blizgančios. Pasigirsta čiaudulys, kosulys, kartais atsiranda silpnas švokštimas. Kai kurie šunys pradeda drebėti net kambaryje, o kūno temperatūra pakyla virš įprastų 39 laipsnių.
Kartais šeimininkai painioja peršalimą su rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, šunų gripu ar bronchitu. Pagrindinis skirtumas – paprastas peršalimas paprastai praeina per kelias dienas, jei šuo ilsisi ir gauna šilumos. Bet jei simptomai stiprėja, šuo sunkiai kvėpuoja, vemia ar nenori nei valgyti, nei gerti – tai jau signalas kreiptis į veterinarą.
Ką daryti, kai šuo peršalo
Pirmiausia reikia užtikrinti šilumą. Peršalęs šuo turėtų gulėti minkštoje, sausoje vietoje, toliau nuo langų ar durų. Jei kambaryje vėsu, galima jį lengvai pridengti plonu apklotu. Tuo metu svarbu leisti jam ilsėtis ir niekur neskubinti.
Geras vanduo ir švelnus maistas padeda greičiau pasveikti. Jeigu šuo nenori ėsti sauso maisto, galima pasiūlyti šilto sultinio su ryžiais ar šiek tiek virtos vištienos. Tai suteiks energijos, bet neapkraus skrandžio.
Nosį ar akis galima nuvalyti šiltu vandeniu – tik be jokių vaistų ar alkoholio. Kvėpavimui palengvinti padeda drėgnas oras, todėl trumpas buvimas šalia tekančio dušo garų (ne per karštų!) gali būti labai naudingas.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas – jokiu būdu neduok žmogaus vaistų. Paracetamolis, ibuprofenas ar kiti įprasti preparatai šunims gali būti nuodingi. Net jei atrodo, kad vaistas „tik nuo slogos“, jų organizmas reaguoja kitaip.
Jeigu po dviejų ar trijų dienų šuo negerėja, o ypač jei pradeda sunkiau kvėpuoti, reikia veterinaro. Jis gali paskirti specialius vaistus nuo uždegimo arba antibiotikus, jei prisidėjo bakterinė infekcija.
Kaip nuo to apsisaugoti
Šunų peršalimo galima išvengti gana paprastai. Užtenka kelių įpročių, kurie tarsi skydas saugo nuo ligų.
Pasivaikščiojimus šaltuoju metu trumpink, ypač jei šuo mažas ar trumpaplaukis. Po kiekvieno išėjimo iš lauko gerai nusausink letenas ir pilvą – net maža drėgmė ant kailio atvėsina kūną. Mažiems šunims žiemą pravers šiltas drabužis, net jei atrodo, kad tai tik aksesuaras.
Jei šuo daug laiko leidžia lauke, svarbu, kad jo būda būtų sausa, be skersvėjų, ir pakelta nuo žemės. O namuose – jokio gulėjimo ant šaltų plytelių ar prie durų.
Imunitetą palaiko subalansuotas maistas. Jei šuo dažnai serga, verta pasitarti su veterinaru dėl vitaminų ar papildų, ypač su omega-3 rūgštimis. Jos stiprina organizmą ir padeda greičiau pasveikti.
Kada paprasta sloga tampa pavojinga
Dauguma peršalimų praeina be komplikacijų, bet visada verta stebėti. Kai šuo pradeda kosėti dažniau, karščiuoja ar jo kvėpavimas tampa garsus ir nelygus – tai gali būti plaučių uždegimo požymis. Tokiais atvejais negalima laukti, nes šunų kvėpavimo takų ligos vystosi greitai.
Ypač atsargiai elgtis reikėtų su šuniukais ir senjorais – jų organizmas silpnesnis, todėl net paprastas peršalimas gali sukelti rimtas pasekmes.
Pabaigai
Taip, šunys gali peršalti, bet tai nereiškia, kad turi gyventi tik kambaryje ar bijoti kiekvieno vėjo gūsio. Reikia tik šiek tiek atsargumo ir sveiko proto – šiltos vietos po poilsio, gero maisto ir šiek tiek tavo dėmesio.
Peršalęs šuo, kaip ir žmogus, greičiau sveiksta, kai jaučiasi mylimas ir saugus. Todėl, jei tavo augintinis čiaudi ar atrodo pavargęs, duok jam šilumos, ramybės ir kantrybės. Dažniausiai tai geriausias vaistas.
