Žmonių mityboje česnakas laikomas beveik universaliu ingredientu – jis naudojamas kasdienėje virtuvėje, siejamas su širdies sveikata ir imuniteto stiprinimu. Dėl to neretai kyla natūralus klausimas, ar šunys gali valgyti česnaką ir ar nedidelis kiekis tikrai gali būti pavojingas. Nors internete vis dar pasitaiko prieštaringų nuomonių, veterinarų pozicija šiuo klausimu yra gana aiški.
Kodėl česnakas laikomas pavojingu šunims
Česnakas priklauso alijinių augalų šeimai, kuriai taip pat priskiriami svogūnai, porai ir laiškiniai česnakai. Šios grupės augalai žmonėms yra nekenksmingi, tačiau šunų organizme jie veikia visiškai kitaip. Česnake esantys sieros junginiai pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius, todėl sutrinka deguonies pernešimas organizme.
Ilgainiui toks poveikis gali sukelti hemolizinę anemiją – būklę, kai kraujas nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos. Būtent dėl šios priežasties klausimas, ar šunys gali valgyti česnaką, veterinarinėje praktikoje vertinamas ne teoriškai, o per realių apsinuodijimų patirtį.
Kaip česnakas veikia šuns organizmą
Patekęs į šuns virškinimo sistemą, česnakas pradeda veikti ne iš karto. Jo toksinis poveikis gali kauptis, ypač jei nedideli kiekiai duodami kelias dienas iš eilės. Raudonieji kraujo kūneliai tampa trapūs ir pradeda irti, o organizmas nebespėja jų atkurti.
Be kraujo pakitimų, česnakas dirgina virškinamąjį traktą. Šuns skrandis ir žarnynas nėra prisitaikę prie tokių junginių, todėl net ir mažesni kiekiai gali sukelti diskomfortą, pykinimą ar apetito sumažėjimą. Kai kuriais atvejais simptomai pasireiškia tik po kelių dienų, todėl pavojus dažnai neįvertinamas laiku.
Ar visos česnako formos yra vienodai pavojingos
Svarbu suprasti, kad pavojus slypi ne tik žaliame česnake. Šviežios skiltelės, virtas česnakas, džiovinti gabalėliai ar milteliai veikia tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad džiovintos ir maltos formos dažnai yra labiau koncentruotos.
Dėl šios priežasties ypatingą riziką kelia prieskonių mišiniai, sultiniai ir pusgaminiai, kuriuose česnakas nėra akivaizdus. Šuo gali gauti toksišką dozę net ir nesuvalgęs pačio česnako gabalėlio, o tik maisto likučių su prieskoniais.
Kiek česnako laikoma pavojingu kiekiu
Veterinariniai tyrimai rodo, kad toksinis poveikis gali pasireikšti suvartojus maždaug 5 gramus česnako kilogramui kūno svorio. Tai nereiškia, kad mažesnis kiekis yra saugus. Jautrumas labai skiriasi tarp individualių šunų, o kartotinis vartojimas padidina riziką.
Vidutinė česnako skiltelė sveria apie 5 gramus, todėl teoriškai didesniems šunims reikėtų daugiau, kad pasireikštų sunkūs simptomai. Tačiau praktikoje apsinuodijimų pasitaiko ir gerokai mažesnėmis dozėmis, ypač kai naudojami česnako milteliai.
Kokie požymiai gali rodyti apsinuodijimą
Pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su virškinimo sutrikimu. Šuo gali tapti vangus, prarasti apetitą, pradėti vemti ar viduriuoti. Vėliau, vystantis anemijai, atsiranda rimtesni požymiai.
Dantenos gali tapti neįprastai blyškios, kvėpavimas paspartėti, o šlapimas patamsėti. Tokiais atvejais organizmas jau nebesusitvarko pats, o būklė gali greitai blogėti. Būtent todėl bet koks įtarimas, susijęs su česnaku, turėtų būti vertinamas rimtai.
Kaip gydomas apsinuodijimas česnaku
Gydymo taktika priklauso nuo to, kada ir kiek česnako buvo suvalgyta. Jei į veterinarijos kliniką kreipiamasi greitai, gali būti bandoma pašalinti dar neįsisavintą medžiagą iš skrandžio. Taip sumažinama tolimesnė žala kraujo ląstelėms.
Vėliau atliekami kraujo tyrimai, stebima raudonųjų kraujo kūnelių būklė ir organų veikla. Sunkesniais atvejais prireikia skysčių terapijos ar net kraujo perpylimo. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.
Kodėl vis dar kyla mitų apie česnako naudą šunims
Internete vis dar galima rasti teiginių, kad česnakas mažais kiekiais neva stiprina šunų imunitetą ar atbaido parazitus. Šie teiginiai dažniausiai nėra pagrįsti patikimais tyrimais, o reali veterinarinė praktika rodo priešingą vaizdą.
Net jei kai kurie šunys akivaizdžių simptomų neparodo, tai nereiškia, kad žala nevyksta. Dėl šios priežasties klausimas, ar šunys gali valgyti česnaką, veterinarų vertinamas kaip rizikingas be jokios realios naudos.
Saugios alternatyvos šunims
Jeigu norisi pasidalinti maistu su augintiniu, verta rinktis daržoves, kurios yra saugios ir lengvai virškinamos. Kai kurios iš jų gali tapti ne tik skanėstu, bet ir papildomu skaidulų šaltiniu.
Svarbiausia laikytis saiko ir prisiminti, kad net saugūs produktai neturėtų sudaryti didelės raciono dalies. Prieš įvedant naujus maisto produktus visada verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Galutinis atsakymas šunų šeimininkams
Nors česnakas žmonėms yra vertingas ingredientas, šunų organizmui jis kelia realią riziką. Todėl į klausimą, ar šunys gali valgyti česnaką, saugiausias atsakymas yra vienareikšmis – geriau jo vengti visiškai. Net ir nedideli kiekiai gali turėti neprognozuojamų pasekmių, o naudos šunims česnakas nesuteikia.
Atsakingas pasirinkimas ir žinojimas, kas patenka į augintinio dubenėlį, padeda išvengti situacijų, kurios gali baigtis veterinarijos klinikoje.
