Vienas garsesnis triukšmas – ir šuo slepiasi. Pamatęs kitą šunį sustingsta arba traukiasi už jūsų kojų. O gal net namuose nuolat gyvena įtampoje, lyg lauktų, kad tuoj nutiks kažkas blogo. Bailus šuo nėra „blogai išauklėtas“ ar „per daug lepinamas“. Dažniausiai tai šuo, kuris tiesiog gyvena su baime.
Svarbu suprasti vieną dalyką. Baimė nėra pasirinkimas. Tai emocinė reakcija, kurią sukelia patirtis, genetika arba netinkamai susiklosčiusios aplinkybės. Gera žinia ta, kad tinkamai elgiantis šuns pasitikėjimą galima sustiprinti. Bet tam reikia kantrybės ir aiškumo.
Iš kur atsiranda šuns baimė
Baimė pati savaime nėra blogis. Ji padeda išgyventi. Tačiau kai ji tampa nuolatine būsena, šuo nebegali jaustis saugus. Viena dažniausių priežasčių – neigiamos patirtys. Kartais pakanka vieno stipraus išgąsčio, kad baimė „įsitvirtintų“.
Dažnas pavyzdys – fejerverkai. Šuo metų metus gali nereaguoti, kol vieną kartą sprogimas įvyksta per arti. Po to baimė kartojasi kiekvieną kartą, net kai realaus pavojaus nėra.
Labai svarbus ir ankstyvasis laikotarpis. Šuniukai, atskirti nuo motinos per anksti, dažniau turi emocinių sunkumų. Pirmosios savaitės formuoja tai, kaip šuo suvokia pasaulį. Jei tuo metu trūko saugumo, vėliau jis gali visko bijoti.
Neigiamos asociacijos, apie kurias dažnai nepagalvojame
Kartais šuo bijo ne paties objekto, o to, ką jis reiškia. Automobilis gali reikšti tik vizitus pas veterinarą. Tam tikras kambarys – nemalonų įvykį. Net žmogaus judesiai ar balso tonas gali sukelti baimę, jei anksčiau buvo susiję su stresu ar skausmu.
Ypač jautrūs būna šunys, patyrę grubų elgesį ar smurtą. Tokiems augintiniams pasitikėjimas žmogumi grįžta lėtai. Čia labai svarbu neskubėti ir nesitikėti „greito rezultato“.
Kodėl izoliacija tik pablogina situaciją
Natūrali šeimininko reakcija – saugoti. Jei šuo bijo kitų šunų ar žmonių, norisi jų vengti. Tačiau ilgainiui tai dar labiau sustiprina problemą. Šuo neišmoksta, kad pasaulis gali būti saugus. Jis tik įsitikina, kad viskas, ko vengiama, yra pavojinga.
Tai nereiškia, kad reikia „mesti į gilią balą“. Bet visiškas vengimas beveik visada didina nerimą. Geriau rinktis kontroliuojamas, ramias situacijas ir kurti teigiamas asociacijas.
Labai svarbu apdovanoti šunį už ramų elgesį. Net jei jis tik trumpam nustojo bijoti ar tiesiog stebi situaciją. Tai signalas: „Tu saugus.“
Ką daryti pasivaikščiojimų metu
Jei bailus šuo bijo kitų šunų ar žmonių, pasivaikščiojimai tampa dideliu iššūkiu. Čia svarbiausia – atstumas. Neverskite šuns artintis. Leiskite jam stebėti iš tokio atstumo, kuriame jis dar geba išlikti ramus.
Skanėstai šiuo atveju nėra papirkinėjimas. Tai įrankis kurti teigiamas asociacijas. Ramiai praėjo pro žmogų – atlygis. Pažvelgė į kitą šunį ir nepanikavo – atlygis.
Taip pat labai svarbu saugoti šunį nuo netikėto kontakto. Neleiskite nepažįstamiems žmonėms glostyti šuns be jūsų sutikimo. Priverstinis kontaktas gali labai greitai sugriauti pasitikėjimą.
Darbas su garsais – lėtas, bet veiksmingas kelias
Daugelis šunų bijo garsų: siurblio, perkūnijos, fejerverkų. Tokiais atvejais gali padėti desensibilizacija. Tai procesas, kai šuo palaipsniui pratinamas prie garsų labai mažame intensyvume.
Garso įrašai leidžiami tyliai, žaidimo ar treniruotės metu. Tik tada, kai šuo visiškai ramus, garsumas labai lėtai didinamas. Skubėjimas čia yra didžiausia klaida. Tikslas – ne „ištverti“, o jaustis saugiai.
Kūno kontaktas ir fizinis saugumo jausmas
Bailus šuo dažnai gyvena nuolatinėje įtampoje. Tai veikia ne tik elgesį, bet ir sveikatą. Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, didina plaukų slinkimą, veikia virškinimą.
Kai kuriems šunims labai padeda švelnūs, struktūruoti prisilietimai. TTouch tipo masažas ar specialios nerimo liemenės veikia per kūno pojūtį. Nuolatinis, tolygus spaudimas padeda nervų sistemai nusiraminti.
Svarbu, kad tokios priemonės būtų naudojamos ramioje aplinkoje, o ne tik „krizės metu“. Tuomet jos tampa saugumo signalu.
Kodėl šeimininko emocijos yra lemiamos
Šuo puikiai jaučia jūsų būseną. Net jei nieko nesakote, įtampa, nervingumas ar baimė perduodama per laikyseną, kvėpavimą, judesius. Todėl dirbant su bailiu šunimi labai svarbu pačiam išlikti ramiam.
Tai nereiškia, kad neturite jaudintis. Tai reiškia, kad turite sąmoningai valdyti situaciją ir neskubėti. Šuo mokosi iš jūsų reakcijų.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei baimė stipri, ilgalaikė arba pradeda virsti agresija, delsti nereikėtų. Elgsenos specialistas padės suprasti tikrąsias baimės priežastis ir sudaryti individualų planą. Tai nėra silpnumo ženklas. Tai atsakingas sprendimas.
Pabaigai
Bailus šuo nėra „sugedęs“. Jis tiesiog gyvena pasaulyje, kuris jam atrodo per grėsmingas. Jūsų užduotis – parodyti, kad saugumas įmanomas.
Be spaudimo. Be prievartos. Su kantrybe ir aiškiais signalais.
Laikui bėgant net labai jautrus šuo gali tapti drąsesnis. Ne todėl, kad baimė dingo, o todėl, kad atsirado pasitikėjimas. Ir tai yra didžiausias pasiekimas, kokį galite jam padovanoti.
