Belgų aviganis yra viena protingiausių, darbingiausių ir jautriausių šunų veislių. Tai šuo, kuris buvo išvestas ne kaip dekoratyvinis augintinis, o kaip rimtas darbo partneris – sargyboje, policijoje, kariuomenėje ir sporte. Todėl belgų aviganio auklėjimas ir dresūra reikalauja visiškai kitokio požiūrio nei daugelio kitų veislių. Tai ne šuo, kuris pats savaime „išaugs“ paklusnus. Be kryptingo darbo jo potencialas gali virsti problema.
Šeimininkai, kurie neįvertina šios veislės poreikių, dažnai susiduria su nerimu, destruktyviu elgesiu ar net agresija. Tačiau tinkamai auklėjamas belgų aviganis tampa nepaprastai ištikimu, stabilaus charakterio ir puikiai valdomu šunimi.
Kodėl belgų aviganio auklėjimas prasideda nuo pirmos dienos
Belgų aviganis mokosi labai greitai, tačiau jis taip pat greitai perima ir blogus įpročius. Todėl auklėjimas turi prasidėti nuo pirmųjų dienų naujuose namuose. Ši veislė itin jautri aplinkai ir šeimininko emocijoms, todėl nenuoseklumas ar chaotiškos taisyklės sukelia stresą.
Auklėjimas šiuo atveju nereiškia komandų mokymo. Tai kasdienis ribų formavimas: kada valgoma, kur ilsimasi, kaip reaguojama į žmones, garsus ir kitus gyvūnus. Belgų aviganis labai greitai supranta, kas leidžiama, o kas – ne, tačiau jis taip pat testuoja ribas. Jei šeimininkas pasiduoda, šuo tai prisimena.
Labai svarbu nuo pat pradžių ugdyti ramų elgesį. Ši veislė natūraliai linkusi į didelį susijaudinimą, todėl mokymas nusiraminti yra ne mažiau svarbus nei aktyvumas.
Dresūra kaip psichinė, o ne tik fizinė veikla
Daugelis žmonių mano, kad belgų aviganiui pakanka ilgo pasivaikščiojimo ar bėgiojimo. Tai klaida. Šiam šuniui reikia ne tik fizinio krūvio, bet ir nuolatinės protinės veiklos. Belgų aviganio auklėjimas ir dresūra turi būti orientuoti į mąstymo lavinimą, sprendimų priėmimą ir koncentraciją.
Dresūros metu šuo turi jausti, kad dirba kartu su žmogumi. Mechaninis komandų kartojimas be ryšio su šeimininku ilgainiui tampa neefektyvus. Belgų aviganis puikiai jaučia motyvaciją ir emocinį foną, todėl mokymas turi būti pagrįstas bendradarbiavimu, o ne spaudimu.
Svarbu suprasti, kad ši veislė greitai perpranta dresūros schemą. Jei pratimai kartojami be įvairovės, šuo pradeda nuobodžiauti ir gali prarasti susidomėjimą. Todėl mokymas turi būti dinamiškas, kintantis ir įdomus.
Socializacija – vienas svarbiausių etapų
Net ir puikiai dresuotas belgų aviganis be tinkamos socializacijos gali tapti problemišku. Tai labai budrus, aplinką stebintis šuo, kuris natūraliai linkęs saugoti. Jei jis nebus supažindintas su įvairiomis situacijomis, žmonėmis ir garsais, jo reakcijos gali tapti perdėtos.
Socializacija turi vykti palaipsniui ir pozityviai. Šuo turi išmokti, kad ne kiekvienas praeivis, automobilis ar svečias yra grėsmė. Tai ypač svarbu gyvenant mieste ar aktyvioje aplinkoje. Ankstyva ir nuosekli socializacija yra esminė stabilaus charakterio dalis.
Svarbu pabrėžti, kad socializacija nereiškia leidimo viskam. Tai mokymas ramiai priimti aplinką, išlaikant dėmesį šeimininkui.
Dažniausios auklėjimo klaidos
Viena dažniausių klaidų yra per didelis spaudimas. Belgų aviganis nėra šuo, kuriam tinka griežtas, bausmėmis paremtas auklėjimas. Nors jis fiziškai stiprus, psichologiškai yra jautrus. Netinkamas tonas ar neteisinga bausmė gali sukelti nepaklusnumą arba uždarumą.
Kita klaida – per mažas krūvis. Neužimtas belgų aviganis pats susiras veiklos, kuri dažniausiai nepatiks šeimininkui. Tai gali būti daiktų graužimas, per didelis lojimas ar nuolatinis neramumas.
Taip pat dažnai pamirštama, kad ši veislė bręsta lėčiau emociškai. Net jei šuo atrodo suaugęs, jo elgesys dar gali būti impulsyvus, todėl kantrybė ir nuoseklumas yra būtini.
Ryšys su šeimininku – auklėjimo pagrindas
Belgų aviganis stipriai prisiriša prie savo žmogaus. Jam svarbu jausti aiškią, ramią ir pasitikinčią lyderystę. Tai nereiškia dominavimo, o veikiau stabilumą ir prognozuojamumą. Šuo turi žinoti, ko iš jo tikimasi, ir jausti, kad šeimininkas kontroliuoja situaciją.
Kai ryšys su šeimininku stiprus, dresūra tampa natūraliu procesu. Šuo nori bendradarbiauti, mokytis ir įtikti. Būtent todėl belgų aviganio auklėjimas ir dresūra visada turi eiti kartu su santykio kūrimu, o ne vien techniniu komandų mokymu.
Pabaiga
Belgų aviganis nėra veislė visiems, tačiau tiems, kurie pasirengę investuoti laiką, energiją ir žinias, jis tampa išskirtiniu partneriu. Tinkamai vykdomas belgų aviganio auklėjimas ir dresūra leidžia atskleisti visas šio šuns savybes – intelektą, stabilumą, ištikimybę ir darbo džiaugsmą.
Svarbiausia suprasti, kad tai procesas, o ne greitas rezultatas. Kantrybė, nuoseklumas ir pagarba šuns prigimčiai yra raktas į sėkmę. Kai šie elementai susijungia, belgų aviganis tampa ne tik paklusniu augintiniu, bet ir tikru šeimos bei gyvenimo partneriu.
