Ar kada nors matei belgų aviganį – aukštą, grakštų, žvilgančio kailio šunį, kurio akys dega kaip žarijos? Daug kas įsimyli juos iš pirmo žvilgsnio. Bet nedaugelis supranta, kad šis šuo – ne tik graži išorė. Belgų aviganis yra tarsi sportinis automobilis: įspūdingas, greitas, bet reikalaujantis atsargaus vairuotojo.
Kas iš tiesų yra belgų aviganis?
Belgų aviganis – tai ne viena veislė, o net keturios atmainos: malinua, tervuerenas, groenendaelis ir lakenuas. Visi jie turi bendrą kilmę – buvo išvesti Belgijoje kaip darbštūs, ištvermingi ir budrūs sargybiniai bei ganymo šunys.
Tačiau laikui bėgant, jų talentai išsiplėtė: šie šunys tapo policijos, kariuomenės, paieškos ir gelbėjimo tarnybų žvaigždėmis. Jie gali aptikti narkotikus, ieškoti žmonių po griuvėsiais ir saugoti savo šeimininką net labiau nei save.
Skamba nuostabiai? Taip, bet kartu tai reiškia viena: šis šuo – ne namų puošmena, o partneris darbui.
Energijos bomba ant keturių kojų
Belgų aviganis tiesiog negali ilsėtis visą dieną ant sofos. Jo prigimtis reikalauja veiksmo, iššūkių ir prasmės.
Per mažai veiklos? Tuomet jis pats susikurs „užduotį“ – kramtys baldus, bėgios ratu ar net taps agresyvus iš nuobodulio. Šis šuo – kaip atletui atimti treniruotes.
Jeigu ieškai ramaus, prisiglausti mėgstančio augintinio – belgų aviganis ne tavo tipas. Bet jei mėgsti bėgioti, keliauti, sportuoti ir nori šuns, kuris būtų tavo šešėlis – tuomet čia gali užsimegzti tikras ryšys.
Itin protingas – kartais net per daug
Belgų aviganis yra vienas protingiausių šunų pasaulyje. Jis greitai mokosi komandų, noriai dirba ir net pats bando „galvoti“ už šeimininką.
Ir būtent čia slypi spąstai. Jei šeimininkas neparodo aiškios lyderystės, šuo perims vadeles. Jis „išbandys“ tave – ar žinai, ko nori, ar gali būti tvirtas, ar sugebėsi išlaikyti ramybę, kai jis tikrina ribas.
Belgų aviganis – tai ne šuo, kurį gali auginti „po truputį“. Jis reikalauja laiko, nuoseklumo ir, svarbiausia, kantrybės.
Šuo, kuris jaučia tavo emocijas
Įdomu tai, kad belgų aviganis yra emociškai labai jautrus. Jis pastebi tavo nuotaiką, balso toną, net kūno kalbą.
Jeigu tu piktas – jis įsitemps. Jeigu tu liūdnas – jis stengsis tave guosti. Bet jei aplinkoje daug streso, chaoso ar triukšmo – šis šuo gali pradėti nerimauti, reaguoti pernelyg jautriai ar net agresyviai.
Todėl jis puikiai tinka patyrusiems šunų augintojams, kurie moka užtikrinti stabilumą ir emocinę pusiausvyrą.
Kodėl belgų aviganį taip mėgsta profesionalai?
Policija, kariuomenė, kinologai – jie visi žavisi šia veisle ne be reikalo. Belgų aviganis gali:
- greitai priimti sprendimus,
- koncentruotis net sudėtingose situacijose,
- išlikti ištikimas ir be galo drąsus.
Jis idealiai tinka aktyviam, atsakingam žmogui, kuris nori ne tiesiog augintinio, o komandos nario.
O kas nutinka, kai jis patenka į netinkamas rankas?
Deja, būna ir liūdnų istorijų. Žmonės susižavi veislės išvaizda ar mato „malinua“ filmuose, kur jis atrodo herojus, bet neįvertina jo temperamento.
Rezultatas? Šuo, kuris neturi pakankamai veiklos, tampa neramus, nepaklusnus, o kartais net pavojingas. Todėl prieglaudose pasitaiko net belgų aviganių, kurie tiesiog „nepritapo“ prie per lėtų šeimininkų gyvenimo tempo.
Ar tu pasiruošęs tokiai ugniai?
Jei galvoji apie belgų aviganį, užduok sau kelis klausimus:
- Ar turi laiko ir energijos kasdieniam intensyviam bendravimui?
- Ar nori šuns, kuris iš tavęs reikalauja tiek pat, kiek tu iš jo?
- Ar gebi būti tvirtas, bet švelnus lyderis?
Jei į visus klausimus atsakei „taip“ – belgų aviganis gali tapti tavo gyvenimo draugu, kuris niekada tavęs neišduos. Bet jei bent kartą suabejoji – galbūt verta pasidairyti į ramesnes, mažiau reikalaujančias veisles.
Pabaigai
Belgų aviganis – tai šuo su charakteriu, ugnimi ir ištikimybe, kokios nerasite kitur. Jis gali būti geriausias draugas, jei suprasi vieną paprastą taisyklę: su juo reikia gyventi visavertį gyvenimą, ne tik jį „turėti“.
Šis šuo tave išmokys judėti, mąstyti, jausti ir mylėti be ribų. Bet jis reikalauja to paties iš tavęs.
Nes belgų aviganis – tai ne šuo kiekvienam. Tai šuo tiems, kurie pasiruošę tikram ryšiui.
