Biglis – energingas, draugiškas ir smalsus šuo, daugelį amžių garsėjęs kaip patikimas pėdsekys. Šiandien biglis dažniausiai auginamas kaip šeimos augintinis, tačiau jo medžiokliniai instinktai, stipri uoslė ir didelis aktyvumas niekur nedingo. Prieš renkantis šią veislę svarbu suprasti, koks yra biglis charakteriu, kokios mitybos jam reikia ir į kokias sveikatos ypatybes būtina atkreipti dėmesį.
Charakteris: socialus, smalsus ir kartais labai užsispyręs
Bigliai yra draugiški, labai orientuoti į žmones ir paprastai puikiai sutaria su vaikais bei kitais šunimis. Jie mėgsta būti kompanijoje, todėl ilgai palikti vieni dažnai pradeda nuobodžiauti. Nuobodulys šiai veislei reiškia garsesnį lojimą, daiktų nešiojimą, „netyčinį“ griovimą ar bandymus pabėgti paskui įdomesnį kvapą.
Svarbu suprasti ir kitą dalį: tai pėdsekys. Kai nosis „įsijungia“, ausys dažnai „išsijungia“. Dresūroje tai reiškia, kad reikės daugiau kantrybės, trumpesnių treniruočių ir labai aiškios motyvacijos.
Pagrindiniai bruožai, kuriuos verta įsivertinti prieš renkantis šią veislę:
- labai stipri uoslė ir polinkis sekti pėdsaką
- socialumas ir nemėgimas būti vienam
- garsesnis balsas, ypač nuobodžiaujant
- didelis apetitas ir polinkis „derėtis“ dėl papildomo kąsnio
Jei namuose norite šuns, kuris ramiai gulės visą dieną ir išeis tik trumpam ratui, ši veislė dažnai nuvilia. Bet jei jums patinka judėjimas, žaidimai, pasivaikščiojimai ir galite sukurti rutiną – tai vienas smagiausių šeimos šunų.
Išvaizda ir fiziniai ypatumai
Tai vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, kompaktiškas šuo. Trumpas, lygus, gana atsparus kailis buvo pritaikytas darbui lauke, todėl priežiūra nėra sudėtinga. Dažniausiai sutinkamas trispalvis kailis, o uodegos galiukas paprastai būna baltas – istoriškai tai padėdavo šunį pastebėti aukštoje žolėje.
Ūgis ties ketera dažniausiai siekia apie 33–41 cm, o svoris – maždaug 8–15 kg. Skaičiai atrodo nedideli, bet kūnas stiprus ir ištvermingas. Šis šuo gali nueiti (ir nori nueiti) daugiau, nei daugelis šeimininkų planuoja.
Mityba: kur dažniausiai pralaimi šeimininkai
Didžiausia Biglių silpnybė – maistas. Šuo dažnai atrodo alkanas net ir tada, kai ką tik pavalgė. Jei šeimininkas pasiduoda „tom akim“, rezultatas paprastas: svoris kyla, o su juo ateina sąnarių apkrova, mažesnė ištvermė ir daugiau sveikatos rizikų.
Čia svarbiausia ne „kokį skanėstą duoti“, o sukurti taisyklę: porcijos, rutina, judėjimas. Gerai tinka pilnavertis, subalansuotas maistas su aiškiai nurodytais gyvūninės kilmės baltymais, o skanėstai turi būti skaičiuojami kaip dalis dienos normos.
Praktiniai mitybos principai, kurie dažniausiai pasiteisina:
- dienos normą padalyti į 2–3 šėrimus ir laikytis grafiko
- skanėstus riboti iki nedidelės dienos kaloringumo dalies (ypač dresūroje)
- reguliariai sverti šunį ir stebėti kūno kondiciją, o ne tik „atrodo normaliai“
Jei šuo pradeda apvalėti, greičiausiai problema ne „lėta medžiagų apykaita“, o per daug papildomų kąsnių ir per mažai kryptingos veiklos. Ši veislė puikiai sugeba „išprašyti“ maisto, todėl šeimininko disciplina yra svarbesnė už bet kokią pakuotę.
Sveikata: į ką atkreipti dėmesį
Bendrai tai tvirta ir pakankamai ilgaamžė veislė, dažnai gyvenanti apie 11–14 metų, tačiau yra keli dalykai, kurie pasitaiko dažniau nei norėtųsi. Dalis jų susiję su anatomija (pvz., ausys), dalis – su genetika ar gyvenimo būdu (pvz., svoris).
Dažnesnės problemos, kurias verta žinoti:
- nutukimas ir su juo susijusios komplikacijos (sąnariai, ištvermė, bendra savijauta)
- ausų uždegimai dėl nusvirusių ausų ir mažesnės ventiliacijos
- alergijos (aplinkos arba maisto), pasireiškiančios niežuliu, ausimis, letenomis, pilvu
- hipotireozė, kai sulėtėja medžiagų apykaita ir didėja svoris net „lyg ir normaliai maitinant“
- epilepsija (kai kuriais atvejais paveldima, todėl svarbus atsakingas veislynas)
Svarbiausia taisyklė paprasta: jei šuo kasosi, purto galvą, atsiranda nemalonus kvapas iš ausų, krenta kailis, didėja svoris ar atsiranda traukulių – nereikia spėlioti mėnesį. Ankstyva veterinaro konsultacija dažnai sutaupo daug laiko ir pinigų.
Priežiūra ir aktyvumas: kasdienė rutina daro stebuklus
Šios veislės priežiūra nėra sudėtinga, bet ji turi būti reguliari. Trumpą kailį pakanka iššukuoti kelis kartus per savaitę, o maudymas reikalingas tik pagal poreikį. Daug svarbiau yra ausys, nagai, dantys ir, aišku, aktyvumas.
Bigliui neužtenka „pavargti fiziškai“. Jam reikia ir darbo nosiai. Uoslės žaidimai, pėdsakų paieška, slėpynės su skanėstu ar specialūs užduočių žaislai dažnai nuramina geriau nei dar vienas ratas aplink kvartalą.
Jei šuo gauna ir judėjimo, ir protinės veiklos, jis namuose tampa daug ramesnis. Jei gauna tik trumpą pasivaikščiojimą „pasižymėti“, energija lieka viduje.
Kam ši veislė tinka labiausiai?
Šis šuo labiausiai tinka žmonėms, kurie nori draugiško, socialaus šeimos nario ir gali užtikrinti rutiną: aktyvumą, taisykles, dresūrą, ribas maistui. Jei šeimoje yra vaikų, dažnai tai būna puikus pasirinkimas dėl švelnaus ir žaismingo būdo.
Tačiau reikia sąžiningai įsivertinti: jei neturite laiko judėjimui, jei erzina lojimas, jei nenorite spręsti „pabėgimo paskui kvapą“ temos ir jei sunku pasakyti „ne“ prie stalo – ši veislė gali išvarginti.
Pabaigai: biglis yra nuostabus, kai jam suteikiama tai, ko jam reikia. Jei turėsite rutiną ir aiškias taisykles, biglis atsidėkos tuo, ką daro geriausiai – bus linksmas, artimas, aktyvus ir labai žmogiškas šuo, su kuriuo visada kažkas vyksta.
