Ar kada pagalvojai, ką Kalėdos reiškia tiems, kurie neturi namų? Ne žmonėms, o tiems mažiems, švelniems padarams, kurie tyliai laukia už prieglaudos durų. Gyvūnų prieglaudos per Kalėdas tampa tikrais stebuklų namais – vietomis, kur susitinka viltis, gerumas ir nauja pradžia. Šiuo metu gyvūnų prieglaudos ypač pilnos – ir ne tik šuniukų bei kačiukų, bet ir senjorų, kurie vis dar tiki žmogumi.
Kalėdų metas prieglaudose – ypatingas
Kalėdos prieglaudose – tai laikas, kai šiluma skleidžiasi ne tik per žvakes ir eglutes, bet ir per žmonių širdis. Daug savanorių ateina padėti, atneša maisto, paklodžių, žaislų. Kai kas užsuka tiesiog paglostyti šuns ar katės, nes žino – dėmesys gyvūnams reiškia daugiau nei dovanos.
Tačiau kartu tai ir sunkus metas. Žiemą gyvūnų srautas į prieglaudas padidėja: išmestų, pamestų ar apleistų keturkojų vis dar netrūksta. „Kiekvienais metais Kalėdų laikotarpiu gauname daugiau prašymų priimti gyvūnus nei galime“, – sako savanorė Laura iš Vilniaus gyvūnų prieglaudos. „Bet tuo pačiu metu matome daugiau stebuklų – žmonės nori dovanoti namus.“
Kodėl verta aplankyti prieglaudą per šventes?
Kartais atrodo, kad viena diena ar vienas žmogus nieko nepakeis. Bet patikėk, prieglaudoje net mažas gestas gali virsti stebuklu. Apsilankymas, keli skanėstai, šilta antklodė – viskas turi prasmę.
Jei negali priglausti gyvūno, gali:
- Tapti savanoriu – padėti išvesti šunį pasivaikščioti, išmaudyti ar tiesiog pabūti kartu.
- Paaukoti – net nedidelė suma gali nupirkti maisto kelioms dienoms.
- Pasidalinti žinia – kartais užtenka pasidalinti prieglaudos įrašu socialiniuose tinkluose, kad kažkas atrastų savo būsimą draugą.
Mažieji stebuklai, kurie laukia
Gyvūnų prieglaudos per Kalėdas pilnos istorijų, kurios gali suvirpinti kiekvieną širdį. Štai pavyzdžiui – mažas juodas šuniukas, vardu Mikas. Jį rado šalikelėje per pirmąsias gruodžio šalnas. Dabar jis sveikas, žaismingas ir kiekvieną rytą bėga prie tvoros tikėdamasis pamatyti savo žmogų.
Arba katytė Luna – švelni, bet atsargi. Ji prieglaudoje jau pusmetį, o savanoriai sako, kad ji prisileidžia tik tuos, kurie kalba tyliai. „Kai ją paglostai, ji murkia taip, lyg norėtų padėkoti už kiekvieną prisilietimą“, – pasakoja viena savanorė.
Tokios istorijos – tai ne tik apie gyvūnus. Tai istorijos apie viltį, apie antrą šansą. Ir būtent Kalėdos – metas, kai stebuklai dažniausiai tampa realybe.
Dovana, kuri netelpa po eglute
Kai kurie žmonės sako: „Nenoriu dovanoti gyvūno per Kalėdas, juk tai didelė atsakomybė.“ Ir jie visiškai teisūs. Gyvūnas – ne dovana, o šeimos narys. Tačiau priimti gyvūną iš prieglaudos per Kalėdas – visai kas kita. Tai sąmoningas, apgalvotas sprendimas, kuris gali pakeisti dviejų būtybių gyvenimus: tavo ir jo.
Savanoriai sako, kad būtent šventiniu laikotarpiu daugiausia žmonių atranda savo naujus draugus. Galbūt todėl, kad Kalėdos – tai laikas, kai norisi daryti gera. O kas gali būti geriau už gyvenimo dovaną – šiltą namų kampą tam, kuris laukė ilgus mėnesius?
Kaip išsirinkti draugą?
Prieglaudose gyvūnų daug, bet kiekvienas iš jų unikalus. Vieni nori bėgioti po laukus, kiti – glaustytis ant sofos. Todėl prieš priimdami sprendimą, pasikalbėkite su savanoriais. Jie geriausiai žino, kuris gyvūnas atitiktų jūsų gyvenimo būdą.
Jei nesate pasiruošę ilgam įsipareigojimui, galima tapti laikinu globėju. Tai puikus būdas padėti – suteikti gyvūnui laikinus namus, kol jam bus surastas nuolatinis šeimininkas.
Maži darbai, didelė prasmė
Kalėdos – tai ne tik dovanos ir šventinis stalas. Tai proga sustoti ir pažvelgti aplink. Galbūt šiemet verta apsilankyti prieglaudoje, užmegzti ryšį su tuo, kuris laukia?
Gyvūnų prieglaudos per Kalėdas primena mums, kad gerumas niekada nėra per mažas. Kiekvienas šuo ar katė, kuris suranda savo namus, – tai mažas stebuklas. O galbūt būtent tu šiemet tapsi to stebuklo dalimi?
