Daugeliui žmonių pažįstama situacija: šuo pribėga, pašoka ir pradeda intensyviai laižyti veidą. Vieniems tai atrodo kaip besąlygiškos meilės ženklas, kitiems – nemalonus ar net erzinantis elgesys. Tačiau šunų elgsena retai būna tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai šunys laižo žmogaus veidą, jie dažniausiai perduoda ne vieną, o kelias skirtingas žinutes vienu metu.
Šis elgesys susiformavo dar labai seniai, gerokai anksčiau, nei šunys tapo naminiais gyvūnais. Jo šaknys slypi vilkų socialinėje struktūroje, ankstyvoje šuniukų raidoje ir sudėtingame šunų emocijų pasaulyje. Todėl veido laižymas gali reikšti tiek artumą, tiek įtampą, tiek bandymą reguliuoti santykį su žmogumi.
Instinktyvus elgesys iš šuniuko laikų
Vienas svarbiausių paaiškinimų susijęs su tuo, ką šuniukai daro pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Gamtoje jauni vilkai ir šunys laižo motinos snukį tam, kad paskatintų ją atpylti maistą. Tai giliai įrašytas elgesio modelis, kuris neišnyksta net ir suaugus. Nors suaugęs šuo nebesitiki maisto iš žmogaus, pats veido laižymo mechanizmas išlieka kaip socialinio ryšio forma.
Dėl šios priežasties šuo, laižantis veidą, dažnai elgiasi impulsyviai, net nesąmoningai. Tai nėra apgalvotas veiksmas, o labiau emocinis atsakas, kylantis iš ankstyvos patirties.
Socialinis signalas ir santykių palaikymas
Šunys yra itin socialūs gyvūnai, nuolat stebintys kitų reakcijas. Laižymas jų kalboje reiškia taiką, nuolankumą ir norą palaikyti gerus santykius. Kai šunys laižo žmogaus veidą, jie dažnai siunčia signalą, kad neprieštarauja jūsų artumui, nekelia grėsmės ir nori išlaikyti ryšį.
Tai ypač dažnai pasireiškia situacijose, kai žmogus pasilenkia, kalba aukštesniu balsu ar rodo stiprias emocijas. Šuo tokiu atveju gali bandyti „nuraminti“ situaciją, net jei žmogus to nesuvokia.
Meilė, bet ne tokia, kaip ją supranta žmonės
Nors dažnai sakoma, kad veido laižymas yra meilės išraiška, šunų meilė skiriasi nuo žmogiškos. Tai nėra bučinys žmogaus prasme. Greičiau tai emocinio prisirišimo ir pasitikėjimo ženklas. Šuo renkasi labai jautrią ir pažeidžiamą vietą – veidą – tik tada, kai jaučiasi saugus.
Tačiau svarbu suprasti, kad ne kiekvienas šuo, kuris laižo veidą, tai daro iš džiaugsmo. Kartais tai gali būti susiję su vidine įtampa ar net nesaugumu.
Stresas ir bandymas nusiraminti
Laižymas šunims turi raminantį poveikį. Tai padeda sumažinti įtampą, stabilizuoti emocijas ir susitvarkyti su per dideliu dirgikliu. Jei šuo laižo veidą greitai, įkyriai ir sunkiai sustoja, tai gali būti ženklas, kad jis pervargęs, per daug susijaudinęs arba nežino, kaip kitaip reaguoti.
Tokiais atvejais veido laižymas nėra kvietimas bendrauti, o savireguliacijos būdas. Šuo tarsi sako, kad jam per daug emocijų ir jis bando pats save nuraminti.
Kvapai, skonis ir tyrinėjimas
Negalima ignoruoti ir labai paprastos priežasties – šuns uoslės ir skonio pojūčių. Žmogaus veidas turi daugybę kvapų: prakaitas, maisto likučiai, kosmetika. Šuniui tai informacijos šaltinis. Laižydamas jis renka duomenis apie tai, ką veikėte, ką valgėte ir kokia jūsų emocinė būsena.
Šis aspektas ypač ryškus, kai šuo laižo veidą po fizinio aktyvumo, valgymo ar grįžus iš lauko. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog natūralus pažinimo būdas.
Ar verta leisti šuniui laižyti veidą?
Tai priklauso nuo konkretaus šuns ir situacijos. Jei elgesys ramus, trumpas ir aiškiai kyla iš džiaugsmo, dažniausiai jis nekelia problemų. Tačiau jei veido laižymas tampa įkyrus, intensyvus ar atsiranda kartu su kitais streso požymiais, verta riboti tokį bendravimą.
Svarbu nepamiršti ir higienos. Šuns burnoje yra bakterijų, kurios nors ir dažniausiai nepavojingos, vis dėlto nėra skirtos žmogaus veidui, ypač akių ar burnos sričiai.
Pabaiga
Kai šunys laižo žmogaus veidą, jie beveik niekada nedaro to „be priežasties“. Tai sudėtingas elgesys, kuriame susipina instinktai, socialiniai signalai, emocijos ir aplinkos dirgikliai. Kartais tai reiškia artumą ir pasitikėjimą, kartais – stresą ar bandymą nusiraminti. Stebint kontekstą, šuns kūno kalbą ir situaciją, galima gana tiksliai suprasti, ką šuo tuo metu bando pasakyti.
