Klausimas, kada geriausia šuniuką atskirti nuo mamos, atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Įstatymai Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių nurodo aiškią ribą – šuniukai negali būti perduodami naujiems šeimininkams jaunesni nei 8 savaičių. Tačiau realiame gyvenime nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad šešios savaitės jau pakankamas amžius, kiti laukia dešimties ar net dvylikos savaičių. Dar kiti pasisako už tai, kad šuniukas su mama turėtų likti kuo ilgiau. Tiesa, kaip dažnai nutinka, slypi ne viename skaičiuje, o aplinkybėse.
Ankstyvasis laikotarpis: kodėl mama tokia svarbi
Pirmosios šuniuko gyvenimo savaitės yra kritiškai svarbios jo nervų sistemos vystymuisi. Būtent tuo metu formuojasi reakcijos į stresą, gebėjimas nusiraminti, pasitikėjimas aplinka. Tyrimai su įvairiomis gyvūnų rūšimis rodo, kad motinos priežiūra daro ilgalaikį poveikį elgesiui ir net fiziologijai. Šunims tai reiškia, kad kalė nėra tik „maisto šaltinis“. Ji moko ribų, koreguoja per grubų elgesį, padeda šuniukams suprasti socialinius signalus.
Šuniukai, kurie per anksti atskiriami nuo mamos ir vados, dažniau susiduria su elgesio problemomis. Tai gali būti padidėjęs lojimas, destruktyvumas, maisto ar žaislų saugojimas, sunkumai bendraujant su kitais šunimis, taip pat kandimo stiprumo nekontroliavimas. Šios problemos nėra atsitiktinės – jos tiesiogiai susijusios su prarastomis mokymosi galimybėmis ankstyvame amžiuje.
Socializacijos langas ir jo reikšmė
Mokslinį pagrindą šuniukų socializacijos sampratai padėjo dar XX a. viduryje atlikti tyrimai. Nustatyta, kad pagrindinis socializacijos laikotarpis tęsiasi maždaug nuo 3 iki 14 gyvenimo savaitės. Tai metas, kai šuniukas mokosi būti šunimi, bet kartu pradeda formuoti ryšį su žmonėmis. Šiame laikotarpyje patirtos patirtys turi ilgalaikį poveikį – tiek teigiamą, tiek neigiamą.
Svarbu suprasti, kad šuniukas nebūtinai turi būti fiziškai atskirtas nuo mamos tam, kad prasidėtų socializacija. Idealioje situacijoje jis auga su mama, bet tuo pačiu susipažįsta su įvairiais garsais, paviršiais, žmonėmis, kasdieniais buities elementais. Jei šuniukas iki 6–7 savaitės neturėjo jokio kontakto su žmonėmis, vėliau socializacija gali būti gerokai sudėtingesnė.
Kada per anksti – akivaizdi rizika
Daugybė tyrimų rodo, kad šuniukai, atskirti nuo vados anksčiau nei 8 savaitės, turi didesnę elgesio problemų riziką. Italijoje atlikti stebėjimai parodė, kad 5–6 savaičių amžiaus atskirti šuniukai vėliau dažniau buvo reaktyvūs, bailūs, jautrūs garsams, labiau linkę į destrukciją ir dėmesio siekimo elgesį. Panašias išvadas pateikia ir Jungtinės Karalystės veterinarijos specialistai.
Tai nereiškia, kad kiekvienas anksti atskirtas šuniukas būtinai turės problemų, tačiau rizika akivaizdžiai didesnė. Ypač tai aktualu nepatyrusiems šeimininkams, kurie dar tik mokosi suprasti šuns elgesį ir poreikius.
Ar visada verta laukti kuo ilgiau?
Nors dažnai kartojama, kad šuniuką geriausia kuo ilgiau laikyti su mama, realybėje egzistuoja išimčių. Jei šuniukas auga aplinkoje, kur su juo beveik nebendraujama, jis nemato nieko, išskyrus voljerą, mamą ir brolius, ilgesnis buvimas tokioje aplinkoje nebūtinai bus naudingas. Tokiu atveju ankstesnis patekimas pas žmogų, kuris skirs laiko socializacijai, gali būti netgi geresnis sprendimas.
Taip pat svarbus būsimo šeimininko patyrimas. Patyręs žmogus, įsigyjantys šuniuką darbui ar sportui, dažnai nori ankstesnio amžiaus gyvūno, kad galėtų pats kryptingai formuoti elgesį ir atlikti vadinamąjį imprintingą. Tokiais atvejais ankstesnis atskyrimas nebūtinai bus žalingas, jei šuniukas patenka į stabilias, aiškias ir saugias sąlygas.
Optimalus kompromisas daugumai atvejų
Daugeliu atvejų, ypač kai kalbame apie šeimos kompanioną ir nepatyrusius šeimininkus, optimalus laikas šuniuką pasiimti yra 8–10 savaičių amžius. Iki tol jis spėja išmokti svarbiausių socialinių pamokų iš mamos ir vados, o kartu dar lieka pakankamai lankstus prisitaikyti prie naujų namų.
Vyresnio šuniuko privalumas tas, kad jau pradeda ryškėti jo temperamentas. Tai leidžia veisėjui ir būsimam šeimininkui geriau suderinti lūkesčius. Visai mažas šuniukas yra tarsi loterija – iš kelių savaičių „kamuoliuko“ sunku nuspėti, koks jis bus užaugęs.
Ką svarbu prisiminti renkantis laiką
Sprendžiant, kada geriausia šuniuką atskirti nuo mamos, verta vertinti ne tik kalendorių, bet ir realias sąlygas. Svarbu, ar veisėjas aktyviai socializuoja vadą, ar šuniukai mato žmones, girdi buitinius garsus, ar mama stabili ir gerai rūpinasi palikuonimis. Ne mažiau svarbu ir tai, kas bus tas žmogus, pas kurį šuniukas keliaus.
Galiausiai verta prisiminti, kad teisės aktai, draudžiantys perduoti jaunesnius nei 8 savaičių šuniukus, atsirado ne be priežasties. Jie atspindi ilgalaikę praktiką ir mokslines žinias apie tai, kas daugumai šunų yra saugiausia ir naudingiausia.
Pabaiga
Taigi, kada geriausia šuniuką atskirti nuo mamos? Vieno universalaus atsakymo nėra, tačiau daugumai atvejų 8–10 savaičių amžius yra saugus ir subalansuotas pasirinkimas. Per ankstyvas atskyrimas didina elgesio problemų riziką, o per vėlyvas – ne visada suteikia papildomos naudos, ypač jei socializacija apleista. Geriausias sprendimas visada gimsta tada, kai atsižvelgiama į šuniuko poreikius, veisėjo darbą ir būsimo šeimininko galimybes.
