Nors kasdienėje rutinoje dauguma šeimininkų šunis maudo, šukuoja ar kerpa, dalis kailio priežiūros vyksta visiškai be žmogaus įsikišimo. Kaip šunys rūpinasi savo kailiu, galima pastebėti stebint jų kasdienį elgesį – laižymąsi, kasymąsi, purtymąsi ar net voliojimąsi ant žemės. Visa tai nėra atsitiktiniai veiksmai. Kailio priežiūra šuniui yra ne tik higienos, bet ir sveikatos, emocinės būklės bei socialinės komunikacijos dalis.
Sveikas, blizgantis kailis dažnai rodo gerą bendrą organizmo būklę. Jei šuns kailis tampa šiurkštus, riebaluotas, ima slinkti ar oda parausta, tai neretai pirmas ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai. Dėl šios priežasties natūrali šuns savipriežiūra atlieka svarbų prevencinį vaidmenį.
Laižymasis kaip natūrali higiena
Vienas dažniausių būdų, kaip šunys rūpinasi savo kailiu, yra laižymasis. Šunys dažniausiai laižo letenas, snukį, pilvo apačią, lytinių organų ir išangės sritį. Taip pašalinami nešvarumai, dulkių dalelės, džiūvę odos išskyrų likučiai. Laižymas taip pat padeda palaikyti odos mikrofloros pusiausvyrą.
Šunų seilėse yra medžiagų, kurios slopina kai kurių bakterijų dauginimąsi. Dėl šios priežasties šunys instinktyviai laižo smulkias žaizdas ar nubrozdinimus. Motinos laižydamos šuniukus ne tik valo jų kailį, bet ir saugo nuo infekcijų, taip pat skatina šlapinimąsi ir tuštinimąsi pirmosiomis gyvenimo savaitėmis.
Vis dėlto per dažnas ar intensyvus laižymasis jau nėra normalus. Jei šuo nuolat laižo vieną vietą, tai gali rodyti skausmą, niežėjimą, alergiją ar net stresą.
Dantys ir letenos kailio priežiūroje
Be liežuvio, šunys naudoja ir dantis. Jais šalinamos sąvėlos, iš kailio ištraukiami svetimkūniai, kartais net šiek tiek pakramtomi nagai. Toks elgesys ypač būdingas ilgaplaukiams šunims, kurių kailis linkęs veltis.
Letenos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Priekinėmis letenomis šunys braukia per snukį, ypač apie akis ir ausis, o paskui nulaižo nuo jų nešvarumus. Užpakalinėmis kojomis pasikaso kaklą, ausų pagrindą, nugarą – tas vietas, kurių snukiu pasiekti nepavyksta.
Šėrimasis ir negyvų plaukų šalinimas
Kelis kartus per metus dauguma šunų intensyviai šeriasi. Tai natūralus procesas, kurio metu senas kailis užleidžia vietą naujam. Laižymasis ir kasymasis padeda pašalinti negyvus plaukus ir pagerina odos ventiliaciją.
Trumpaplaukiai šunys su tuo dažniausiai susitvarko patys, tačiau ilgaplaukėms veislėms žmogaus pagalba būtina. Jei tokie šunys nėra reguliariai šukuojami, kailis virsta tankiais veltiniais, po kuriais oda negali kvėpuoti, kaupiasi drėgmė ir bakterijos.
Kailis ir kūno temperatūros reguliavimas
Nors šunys nėra tokie efektyvūs kaip katės, kailio priežiūra prisideda ir prie termoreguliacijos. Laižydamiesi šunys šiek tiek drėkina kailį, o garuojantis vanduo padeda atvėsti. Vis dėlto pagrindiniai vėsinimosi būdai yra kiti – gulėjimas ant vėsios žemės, vandens telkinių ieškojimas ar pavėsio pasirinkimas.
Purtymasis taip pat svarbus. Po maudynių ar lietaus šuo purtosi, kad pašalintų vandens perteklių iš kailio. Šis refleksas prasideda nuo galvos ir bangomis pereina per visą kūną.
Voliojimasis ir kvapų „tvarkymas“
Voliojimasis ant žemės, žolės ar net labai nemalonaus kvapo objektų taip pat yra savotiška kailio priežiūros forma. Kartais šuo tiesiog pasivolioja ir tuo viskas baigiasi. Kitais atvejais voliojimasis vyksta po kontakto su stipriu, šuniui nemaloniu kvapu, pavyzdžiui, kvepalais ar chemikalais – taip jis bando kvapą nusitrinti.
Yra ir trečia forma, kai šuo su akivaizdžiu pasimėgavimu trinasi į dvėselieną, šiukšles ar išmatas. Kodėl taip elgiamasi, iki galo neaišku. Manoma, kad tai gali būti kvapų maskavimas, socialinis signalas ar tiesiog instinktyvus elgesys, paveldėtas iš protėvių.
Kailio priežiūra kaip emocinis signalas
Laižymasis dažnai atlieka ir raminančią funkciją. Įtemptose situacijose šuo gali pradėti laižyti letenas ar snukį, tarsi bandydamas nusiraminti. Tai ypač pastebima susidūrus su dominuojančiu šunimi arba patiriant stresą.
Kai kuriais atvejais toks elgesys gali peraugti į probleminį. Nuolatinis laižymas ar kasymasis be aiškios fizinės priežasties gali būti susijęs su nerimu, nuoboduliu ar emociniu diskomfortu.
Socialinė kailio priežiūra
Šunys kartais rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų kailiu. Artimi gyvūnai gali laižyti vienas kito snukį, ausis ar kaklą. Tai nėra tiek higiena, kiek socialinis ryšio stiprinimas. Nuolankesni šunys dažniau laižo dominuojančių snukį, taip parodydami taikius ketinimus.
Kada kailio priežiūra tampa įspėjamuoju ženklu
Nors tai, kaip šunys rūpinasi savo kailiu, dažniausiai yra normalu, staigūs elgesio pokyčiai turėtų atkreipti šeimininko dėmesį. Jei šuo ima pernelyg dažnai laižytis, kasytis, atsiranda nuplikimų ar odos paraudimų, tai gali rodyti alergijas, parazitus, skausmą ar vidines ligas.
Pabaiga
Šunų savipriežiūra yra sudėtingas ir prasmingas procesas, apimantis ne tik higieną, bet ir sveikatą, emocijas bei socialinius santykius. Stebėdami, kaip šunys rūpinasi savo kailiu, galime daug sužinoti apie jų savijautą ir laiku pastebėti pirmuosius problemų signalus.
