Kastracija ir šuns svoris yra tema, su kuria daugelis šeimininkų susiduria tik po fakto. Nors kastracija dažnai pristatoma kaip atsakingas sprendimas šuns sveikatai ir elgesiui, po jos organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai ženkliai padidina antsvorio riziką.
Tai nėra charakterio pasikeitimas ar „tingėjimas“. Tai fiziologinis procesas, kuris paliečia didelę dalį kastruotų šunų, jei jų mityba ir gyvenimo būdas lieka tokie patys kaip iki operacijos.
Kaip kastracija keičia šuns organizmą
Po kastracijos šuns organizme sumažėja lytinių hormonų – testosterono patinams ir estrogenų patelėms. Šie hormonai turi didelę įtaką ne tik reprodukcijai, bet ir medžiagų apykaitai, energijos sunaudojimui bei alkio reguliavimui.
Sumažėjus hormonų kiekiui, šuns bazinė medžiagų apykaita sulėtėja. Paprastai tai reiškia, kad organizmas pradeda naudoti mažiau kalorijų net ir esant tokiam pačiam aktyvumo lygiui. Jei šuo po kastracijos ir toliau gauna tokį patį maisto kiekį kaip anksčiau, energijos balansas tampa teigiamas – kalorijų suvartojama daugiau, nei jų sudeginama.
Kartu su tuo dažnai padidėja apetitas. Šuo gali dažniau prašyti maisto, ilgiau stovėti prie dubenėlio ar tapti labiau orientuotas į skanėstus. Tai hormoninis, o ne elgesinis pokytis.
Kodėl šeimininkai dažnai to nepastebi laiku
Viena didžiausių problemų yra tai, kad svoris auga palaipsniui. Per kelis mėnesius šuo gali priaugti 10–20 % savo kūno masės, o vizualiai tai atrodo kaip „šiek tiek apvalesnis šonas“. Daugelis šeimininkų tokį pokytį laiko normaliu, ypač jei šuo atrodo linksmas ir aktyvus.
Tyrimai rodo, kad šeimininkai dažnai neobjektyviai vertina savo šunų kūno būklę ir antsvorį linkę laikyti norma. Tai viena priežasčių, kodėl kastracija ir šuns svoris taip dažnai tampa problema tik tada, kai jau atsiranda sveikatos sutrikimų.
Kuriems šunims rizika didžiausia
Ne visi šunys po kastracijos priauga svorio vienodai. Rizika didėja, jei sutampa keli veiksniai. Didesnė tikimybė priaugti antsvorio pastebima kastruotoms patelėms, vidutinio amžiaus ir vyresniems šunims, taip pat tam tikrų veislių atstovams, ypač retriveriams, spanieliams ir brachicefalinėms veislėms.
Svarbus ir gyvenimo būdas. Šunys, gyvenantys butuose, turintys ribotą fizinį aktyvumą ar dažnai gaunantys skanėstų „iš meilės“, svorio priauga greičiau. Kastracija šiuo atveju tampa ne priežastimi, o stipriu rizikos daugikliu.
Antsvorio pasekmės kastruotiems šunims
Padidėjęs svoris nėra tik kosmetinis pokytis. Antsvorio turintys šunys dažniau kenčia nuo sąnarių problemų, osteoartrito, prastesnio šilumos toleravimo ir kvėpavimo sunkumų. Nutukimas didina širdies ir kraujagyslių apkrovą, blogina medžiagų apykaitą ir didina anestezijos riziką, jei ateityje prireiktų operacijų.
Kastruotiems šunims, ypač brachicefalinėms veislėms, antsvoris gali reikšmingai pabloginti kvėpavimo funkciją. Papildomi riebalai kaupiasi ne tik po oda, bet ir aplink kvėpavimo takus, kaklą bei krūtinę, todėl šuo greičiau pavargsta ir sunkiau toleruoja fizinį krūvį.
Svarbu ir tai, kad antsvoris trumpina gyvenimo trukmę. Tyrimai rodo, jog antsvorį turintys šunys gyvena vidutiniškai keleriais metais trumpiau nei jų normalaus svorio gentainiai.
Kaip išvengti svorio augimo po kastracijos
Geriausia prevencija prasideda dar prieš operaciją. Svarbu žinoti, kad po kastracijos šuniui beveik visada reikės mažiau kalorijų. Tai reiškia, kad maisto kiekis turėtų būti sumažintas, net jei šuo atrodo alkanas.
Pirmasis žingsnis – peržiūrėti šėrimo normas. Daugeliu atvejų pakanka sumažinti dienos racioną 10–20 %, stebint šuns kūno būklę. Taip pat verta rinktis pašarus, skirtus kastruotiems arba svorį kontroliuojantiems šunims, kuriuose mažesnis energinis tankis, bet išlaikyta maistinė vertė.
Ne mažiau svarbus fizinis aktyvumas. Po kastracijos šuo neprivalo tapti ramesnis. Reguliarūs pasivaikščiojimai, aktyvūs žaidimai ir protinė veikla padeda palaikyti raumenų masę ir deginti energiją. Geriau trumpesni, bet intensyvesni pasivaikščiojimai nei ilgas, lėtas vaikščiojimas be jokio krūvio.
Kodėl svarbu reguliariai vertinti kūno būklę
Svorio kontrolė neturėtų apsiriboti svarstyklėmis. Kūno kondicijos vertinimas leidžia pastebėti pokyčius anksčiau, nei jie tampa problema. Šonkauliai turėtų būti apčiuopiami be storos riebalų dangos, o juosmuo – matomas žiūrint iš viršaus.
Reguliarus vertinimas leidžia laiku koreguoti mitybą ir aktyvumą. Tai ypač svarbu pirmaisiais mėnesiais po kastracijos, kai organizmo pokyčiai vyksta sparčiausiai.
Kastracija nėra problema, jei žinai, ko tikėtis
Kastracija pati savaime nepadaro šuns nutukusio. Tačiau ji pakeičia organizmo poreikius, ir jei į tai neatsižvelgiama, svorio augimas tampa labai tikėtinas. Suprasdami, kaip kastracija ir šuns svoris yra susiję, šeimininkai gali išvengti dažniausios klaidos – maitinti ir auginti šunį taip, lyg niekas nebūtų pasikeitę.
Tinkamai pritaikyta mityba, reguliarus judėjimas ir dėmesys kūno būklei leidžia kastruotam šuniui išlikti sveikam, aktyviam ir gyventi ilgą, kokybišką gyvenimą.
