Žiemos metu daugelis šeimininkų stebi tą patį vaizdą – vos išėję į lauką šunys staiga krinta į sniegą, pradeda vartytis, trinti nugarą ir galvą, atrodo visiškai laimingi. Neretai toks elgesys sukelia sumišimą ar net nepasitenkinimą, ypač kai šuo grįžta namo šlapias ir purvinas. Tačiau klausimas, kodėl šunys voliojasi sniege, turi labai aiškų biologinį ir instinktyvų paaiškinimą. Tai nėra nei kvailas įprotis, nei netinkamas elgesys – tai giliai įsišaknijęs instinktas, kurio dažniausiai nereikėtų slopinti.
Šunų elgsena dažnai atrodo žmogiškai interpretuojama, tačiau dauguma jų veiksmų kyla iš natūralių impulsų, paveldėtų iš laukinių protėvių. Voliojimasis sniege – vienas iš tų elgesio modelių, kuris išliko tūkstančius metų ir iki šiol atlieka svarbias funkcijas.
Instinktyvus ryšys su protėviais
Norint suprasti, kodėl šunys voliojasi sniege, reikia grįžti prie jų kilmės. Šunys yra kilę iš vilkų, kuriems aplinkos kvapai, temperatūra ir maskuotė buvo gyvybiškai svarbūs. Laukinėje gamtoje voliojimasis sniege ar žemėje padėdavo pakeisti kūno kvapą, paslėpti individualų aromatą ir taip tapti mažiau pastebimam grobiui ar konkurentams.
Nors naminiai šunys nebeprivalo medžioti ar gintis nuo plėšrūnų, instinktas keisti ar neutralizuoti savo kvapą išliko. Sniegas, būdamas šaltas ir neutralus paviršius, suteikia stiprų jutiminį stimulą. Šuo gauna intensyvų pojūtį per odą ir kailį, kuris suaktyvina senus elgesio mechanizmus.
Jutiminė stimuliacija ir fizinis malonumas
Kitas svarbus aspektas – fizinis pojūtis. Sniegas šunims suteikia visiškai kitokią jutiminę patirtį nei žolė ar grindinys. Šaltis stimuliuoja nervų galūnes, o tai gali sukelti malonų, gaivinantį efektą. Ypač tai pastebima aktyviems ar ilgaplaukiams šunims, kuriems sniegas padeda atvėsinti kūną po judėjimo.
Kai šuo voliojasi sniege, jis ne tik seka instinktu, bet ir reguliuoja savo kūno pojūčius. Tai savotiška savireguliacija, kuri padeda nusiraminti, iškrauti susikaupusią energiją ar net sumažinti niežėjimą, jei oda jautri.
Kvapų „perrašymas“ ir aplinkos pažinimas
Šunys pasaulį suvokia per kvapus. Tai, kas žmogui atrodo švaru ar bekvapė, šuniui gali būti pilna informacijos. Sniegas sugeria ir išlaiko daugybę aplinkos kvapų – kitų gyvūnų pėdsakus, teritorinius ženklus, net cheminius pokyčius ore.
Voliodamasis sniege šuo tarsi „užrašo“ šiuos kvapus ant savo kūno. Tai gali būti būdas parsinešti informaciją apie aplinką, pasidalinti ja su kitais šunimis ar tiesiog patenkinti smalsumą. Būtent todėl dažnai pastebima, kad šunys ypač noriai voliojasi ten, kur sniegas dar šviežias.
Emocinė iškrova ir džiaugsmo išraiška
Nors daug šuns elgesio yra instinktyvu, nereikėtų nuvertinti ir emocinio faktoriaus. Sniegas daugeliui šunų kelia džiaugsmą. Tai nauja, kintanti aplinka, kuri skatina žaidimą. Voliojimasis gali būti paprasta laimės išraiška, panaši į šokinėjimą ar lakstymą.
Ypač tai pastebima jauniems šunims arba tiems, kurie gyvena aktyvų gyvenimą. Jiems sniegas tampa natūralia žaidimų aikštele, o voliojimasis – būdu išreikšti susijaudinimą ir gerą savijautą.
Kada šeimininkai bando stabdyti šį elgesį
Daugelis šeimininkų instinktyviai bando sustabdyti voliojimąsi sniege, bijodami peršalimo, nešvarumų ar net ligų. Tačiau sveikam šuniui, kuris nėra ilgai laikomas šaltyje ir turi tinkamą kailį, pats voliojimasis sniege nėra pavojingas.
Problemos gali kilti tik tuomet, jei šuo yra labai jaunas, senyvas, serga lėtinėmis ligomis arba turi labai trumpą kailį ir yra laikomas šaltyje per ilgai. Tokiais atvejais svarbu stebėti bendrą šuns būklę, o ne pats elgesys turėtų kelti nerimą.
Ar šį instinktą reikia riboti
Atsakant į klausimą, kodėl šunys voliojasi sniege, svarbu suprasti, kad tai nėra elgesys, kurį reikėtų drausti vien dėl patogumo. Riboti reikėtų tik tada, kai voliojimasis vyksta pavojingomis sąlygomis, pavyzdžiui, šalia kelių, ledo ar chemiškai apdoroto sniego.
Visais kitais atvejais tai natūrali šuns elgesio dalis, kuri prisideda prie emocinės ir fizinės gerovės. Slopinant tokius instinktus, šuo gali kaupti stresą, kuris vėliau pasireiškia kitais, probleminiais elgesio modeliais.
Ryšys tarp instinktų ir šuns gerovės
Šunų gerovė nėra tik fizinė sveikata ar tinkamas maitinimas. Ji apima ir galimybę išreikšti natūralius instinktus. Voliojimasis sniege yra viena iš tų veiklų, kurios leidžia šuniui būti šunimi, o ne tik tvarkingai prisitaikiusiu augintiniu.
Kai leidžiame šuniui saugiai išreikšti instinktyvų elgesį, stipriname jo pasitikėjimą aplinka ir savimi. Tai ypač svarbu aktyviems, smalsiems šunims, kuriems jutiminė stimuliacija yra būtina psichinei pusiausvyrai.
Apibendrinimas
Kodėl šunys voliojasi sniege – klausimas, kuris turi gilesnį atsakymą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai instinktas, susijęs su protėvių elgsena, jutimine stimuliacija, kvapų suvokimu ir emocine iškrova. Daugeliu atvejų šio elgesio nereikėtų stabdyti, jei tik jis vyksta saugioje aplinkoje.
Leisdami šuniui voliotis sniege, leidžiame jam išlikti savimi. Tai paprastas, bet labai svarbus būdas palaikyti jo fizinę ir emocinę gerovę. Kai instinktai nėra slopinami be priežasties, šuo tampa ramesnis, laimingesnis ir labiau subalansuotas kasdieniame gyvenime.
