Kartais šeimininkai pastebi keistą pokytį: šuo ima vis dažniau eiti prie dubenėlio, jį tuština beveik iki dugno, žvilgteli, ar dar yra vandens, ir vėl atsigeria. Tokiu metu natūraliai kyla klausimas: kodėl šuo geria tiek daug vandens? Ar tai normalu? Ar jam tiesiog karšta? O gal tai signalas, kad organizme kažkas vyksta?
Troškulys yra vienas svarbiausių šuns organizmo procesų. Kiekvienas gurkšnis padeda reguliuoti temperatūrą, palaikyti inkstų veiklą, balansą kraujyje ir net emocinį nusiraminimą. Todėl kartais padidėjęs gėrimas tėra organizmo atsakas į aplinką, o kartais — subtilus ženklas, kad šuniui reikia daugiau dėmesio.
Svarbu ne panikuoti, o suprasti, kokie veiksniai dažniausiai lemia šį elgesio pokytį.
Natūralios priežastys: nuo karščio iki aktyvumo
Daugeliu atvejų troškulys padidėja dėl visiškai normalių aplinkybių. Tai tos situacijos, kai šuo tiesiog reaguoja į dienos ritmą, oro sąlygas ar savo veiklą. Dažniausiai šunys geria daugiau tada, kai diena buvo intensyvesnė, oras — šiltesnis, arba jie valgė sausesnį ar sūresnį maistą. Tai paprasta fiziologija: organizmas praranda skysčius, o šuo juos atstato.
Sausas maistas taip pat stipriai veikia troškulį. Jei dogas ar retriveris gauna tik sausą ėdalą, jo vandens poreikis gali būti pastebimai didesnis, nei šuns, kuris gauna bent dalį šlapio maisto. Tai nieko blogo — tai tik kita vandens „eko-sistema“ organizme.
Kartais troškulį didina ir pats oras. Žiemos sezonu radiatoriai sausina kambarius. Vasarą, ypač kai naudojamas kondicionierius, oras taip pat praranda drėgmę. Tai skatina šunis jaustis ištroškusiais net tada, kai temperatūra nėra aukšta.
Todėl jei šuo daugiau geria tik tam tikromis dienomis, po fizinio krūvio ar šiltesniu metu, nerimauti tikrai nereikia.
Emocijos ir nerimas: vanduo kaip būdas nurimti
Šunys geria ne tik iš fiziologijos. Kartais jie geria iš jausmo. Kai kurie šunys troškulį padidina tada, kai viduje kaupiasi įtampa. Tai gali būti nauji garsai, svečiai, pasikeitęs šeimininko grafikas, vienišumas ar tiesiog nerimo būsenos, kurias jie patiria periodiškai.
Šunys dažnai turi savo raminimosi ritualus. Vieni laižo letenas, kiti randa žaislą, o dalis šunų eina prie vandens. Tai suteikia jiems trumpą atokvėpį. Jei šuo po kelių gurkšnių atsipučia, atsigula ar nusiramina, greičiausiai vanduo jam padeda susitelkti.
Toks elgesys nėra pavojingas, tačiau jis gali rodyti, kad šunį reikėtų labiau užimti, suteikti daugiau struktūros arba padėti jam jaustis saugiau — ypač vakare ir naktį, kai dauguma nerimiškai jautrių šunų tampa budresni.
Kada padidėjęs troškulys jau tampa signalu?
Yra situacijų, kai gausus gėrimas yra nebe natūralus, o signalas, kad organizmas stengiasi kompensuoti kitus sutrikimus. Svarbiausias kriterijus — pastovumas. Jei šuo geria daug vandens kelias dienas iš eilės, nepriklausomai nuo aktyvumo ar oro, verta suklusti.
Dažniausiai įtartinas elgesys atrodo taip: šuo keliasi gerti naktį, šlapinasi dažniau nei įprasta, vandens dubenį ištuština per kelias minutes, elgiasi vangiau nei įprasta arba pradeda daugiau valgyti. Tai ženklai, kad troškulys nebėra tik reakcija į aplinką, o kūno bandymas susitvarkyti su didesniu vidiniu krūviu.
Sveikatos priežastys, kurias verta žinoti
Kai šuo geria nuolat daug, organizmas gali siųsti signalą, kad kažkurioje sistemoje sutriko balansas.
Dažniausios situacijos:
- inkstų funkcijos pokyčiai, kai organizmas praranda daugiau skysčių ir bando juos atkurti
- cukrinis diabetas, kai troškulys ir dažnas šlapinimasis tampa vienais pirmųjų požymių
Abiem atvejais svarbu laiku pastebėti pokyčius. Tai nereiškia, kad šuo būtinai serga, bet tai ženklas, kad verta pasitikrinti. Paprastas kraujo ir šlapimo tyrimas parodo labai daug ir gali padėti užkirsti kelią rimtesnei būklei.
Šiuos sutrikimus lydi ir kiti požymiai — energijos kritimas, letargija, svorio pokyčiai, didesnis apetitas ar, priešingai, jo sumažėjimas. Todėl stebėti visumą yra svarbu.
Kaip suprasti, ar šuo geria per daug?
Paprasčiausias būdas — stebėti. Šuns įpročiai dažniausiai yra labai stabilūs. Jei šuo visada geria vidutiniškai, o staiga dubenį tuština kelis kartus per dieną, pokytis tikrai yra. Ir jis vertas tavo dėmesio.
Padeda labai paprasti dalykai: dubenį pripildyti tuo pačiu lygiu, stebėti per dieną, ar vandens lieka mažiau nei įprastai, pasižiūrėti, ar šuo geria mažais gurkšniais, ar staigiai — tarsi ilgai būtų troškęs.
Kai žinai įprastą savo šuns ritmą, nukrypimai tampa akivaizdūs.
Jeigu pastebi nuolatinį pokytį, verta peržvelgti, kas pasikeitė: naujas maistas, daugiau skanėstų, nauja rutina, šildymo sezono pradžia, daugiau žaidimų, mažiau miego. Labai dažnai atsakymas slypi būtent čia.
Jeigu troškulį lydi ir kiti elgesio pakitimai, geriausia kreiptis į veterinarą, kad būtų aišku, kas vyksta. Tai paprastas žingsnis, kuris suteiks ramybės ir tau, ir šuniui.
Išvada
Jeigu galvoji, kodėl šuo geria tiek daug vandens, svarbu suprasti vieną dalyką: troškulys niekada neatsiranda be priežasties. Kartais priežastis visai paprasta — daugiau judėjimo, sausas oras, aktyvumas ar emocinė įtampa. Kartais troškulys tampa pirmu ženklu, kad organizmas bando susitvarkyti su rimtesne problema.
Svarbiausia — stebėti ritmą ir pokyčius. Šunys savo kūnu „kalba“ daug daugiau, nei mes kartais suprantame. Troškulys yra vienas iš tų signalų, kurie gali pasakyti labai daug — jei tik į jį įsiklausai.
