Miške pamačius didesnį kanopinį gyvūną, daugelis žmonių automatiškai jį pavadina elniu. Tačiau Lietuvoje dažniausiai sutinkamas gyvūnas visai nėra elnias, o stirna. Ši painiava itin paplitusi, nes abu gyvūnai turi ragus, gyvena miškuose ir priklauso tai pačiai elninių šeimai. Vis dėlto skirtumų tarp jų yra daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Norint aiškiai suprasti, kuo skiriasi elnias nuo stirnos, verta pažvelgti į jų išvaizdą, elgseną ir gyvenimo būdą.
Išvaizdos skirtumai, kuriuos lengviausia pastebėti
Pirmasis ir akivaizdžiausias skirtumas tarp elnio ir stirnos yra dydis. Elnias yra gerokai stambesnis gyvūnas. Suaugęs patinas gali sverti kelis šimtus kilogramų ir būti panašaus dydžio kaip nedidelis arklys. Stirna, priešingai, yra smulkus ir lengvas gyvūnas, dažniausiai sveriantis keliasdešimt kilogramų.
Kūno proporcijos taip pat labai skiriasi. Elnias turi ilgą kaklą, masyvią krūtinę ir ilgas, tvirtas kojas. Stirna atrodo grakštesnė, trumpesnio kaklo ir lengvesnės sandaros. Net ir iš tolo stirnos judesiai atrodo lengvesni ir staigesni.
Kailio spalva gali klaidinti, nes abu gyvūnai keičia kailį priklausomai nuo sezono. Vis dėlto elnių kailis dažniau būna tamsesnis ir vientisesnis, o stirnų – šviesesnis, ypač vasarą, su aiškiai matoma balta dėme ant užpakalinės kūno dalies.
Ragai – vienas dažniausių painiavos šaltinių
Ragai yra dar viena priežastis, kodėl žmonės dažnai supainioja šiuos gyvūnus. Tačiau būtent ragų forma ir dydis padeda geriausiai suprasti, kuo skiriasi elnias nuo stirnos. Elnių ragai yra dideli, šakoti ir masyvūs. Jie primena sudėtingą vainiką su daugybe atšakų, kurios kasmet vis didėja.
Stirnų ragai yra visiškai kitokie. Jie trumpi, dažniausiai su trimis atšakomis ir niekada nepasiekia elnių ragų dydžio. Be to, stirnų ragai atauga ir numetami anksčiau nei elnių, todėl tam tikru metų laiku patinai gali būti visai be ragų.
Svarbu ir tai, kad stirnų ragai dažnai būna plonesni ir labiau vertikalūs, o elnių – platūs ir išsišakoję į šonus.
Elgsena ir judėjimas miške
Elnių ir stirnų elgesys miške taip pat labai skiriasi. Elnias dažniausiai juda lėčiau, ramiau ir labiau pasitiki savo dydžiu. Jis gali ilgiau stovėti atviroje vietoje ir stebėti aplinką, ypač jei jaučiasi saugus.
Stirna yra itin atsargi ir greita. Ji reaguoja į menkiausią garsą ar judesį ir dažniausiai akimirksniu pasitraukia. Stirnų šuoliai yra aukšti ir staigūs, dažnai lydimi greitų krypties pakeitimų, kas padeda joms išvengti plėšrūnų.
Socialinis elgesys taip pat skiriasi. Elnius dažnai galima pamatyti didesnėmis grupėmis, ypač žiemą. Stirnos dažniau gyvena pavieniui arba mažomis šeimos grupėmis.
Gyvenamoji aplinka ir mityba
Nors abu gyvūnai gyvena miškuose, jų pasirinktos buveinės nėra visiškai vienodos. Elnias dažniau renkasi didelius, brandžius miškus su atviromis aikštelėmis. Jam reikia daugiau erdvės ir didesnių teritorijų.
Stirna puikiai prisitaikiusi gyventi miškų pakraščiuose, krūmynuose ir net netoli žmonių gyvenviečių. Ji dažnai pastebima pievose, laukuose ar mišriuose kraštovaizdžiuose.
Mitybos požiūriu elnias suvartoja daugiau žievės, šakelių ir kietesnio augalinio maisto, o stirna renkasi švelnesnius augalus, žoles, pumpurus ir ūglius.
Kodėl painiava tokia dažna
Painiava tarp šių gyvūnų kyla ne tik dėl panašios išvaizdos, bet ir dėl kalbos vartojimo. Kasdienėje kalboje žodis „elnias“ dažnai naudojamas apibendrintai visiems ragus turintiems miško gyvūnams apibūdinti. Tai sustiprina klaidingą įspūdį, kad stirna yra tiesiog mažas elnias.
Tačiau biologiniu požiūriu tai skirtingos rūšys, turinčios skirtingą elgesį, biologiją ir ekologinį vaidmenį.
Pabaiga
Suprasti, kuo skiriasi elnias nuo stirnos, padeda ne tik išvengti dažnos painiavos, bet ir geriau pažinti miško gyventojus. Dydis, ragų forma, elgsena ir gyvenamoji aplinka aiškiai parodo, kad tai du labai skirtingi gyvūnai, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs.
Kuo daugiau žinome apie gamtą, tuo lengviau ją stebėti ir suprasti. O kitą kartą miške sutikę grakščią, greitai šokančią būtybę, greičiausiai jau tiksliai žinosite, ar prieš jus – elnias, ar stirna.
