Mopsas yra viena seniausių kompanionų veislių, kurios istorija prasideda senovės Kinijoje. Šie šunys ilgą laiką buvo laikomi rūmų augintiniais, o jų raukšlėta kakta buvo laikoma išskirtiniu bruožu. Vėliau veislė išpopuliarėjo Europoje, kur tapo aristokratijos numylėtiniu. Šiandien mopsas dažniausiai gyvena paprastą, žemišką gyvenimą bute ar name, bet iš jo elgesio vis dar jaučiasi tas pats dalykas: jis nori būti šalia žmogaus.
Svarbu žinoti vieną tiesą: tai labai mielas, bet ne „be rūpesčių“ šuo. Dėl plokščio snukučio, jautrių akių ir odos raukšlių ši veislė turi specifinių sveikatos ir priežiūros poreikių. Jei juos suprantate ir laikotės rutinos, šuo gali gyventi komfortiškai, dažnai 10–13 metų.
Charakterio savybės: švelnus, socialus ir šiek tiek užsispyręs
Šios veislės stiprybė – ryšys su žmogumi. Tai šuo, kuris nori dalyvauti šeimos gyvenime: būti šalia, stebėti, reaguoti, „kalbėtis“ savo būdu. Daugeliui tai ir yra priežastis, kodėl jis taip greitai pavergia namus.
Dažniausiai šeimininkai pastebi tris dalykus. Pirma, šuo labai draugiškas ir linkęs taikiai sutarti su vaikais bei kitais augintiniais. Antra, jis nemėgsta vienatvės – ilgas buvimas vienam gali sukelti nuobodulį ir nerimą. Trečia, jis moka užsispirti: jei kartą suprato, kad prašymas veikia, bandys tai kartoti.
Dresūra paprastai būna sėkminga, jei ji trumpa, rami ir paremta pozityvia motyvacija. Šiai veislei netinka grubumas ar spaudimas – tokiu atveju ji tiesiog „užsidaro“ ir nebenori bendradarbiauti.
Išvaizda ir kasdieniai ypatumai
Veislė kompaktiška, tvirto sudėjimo, trumpu kailiu ir itin atpažįstamu veidu. Plokščias snukutis yra žavingas, bet kartu ir rizikos faktorius: kvėpavimas dažniau būna triukšmingas, karštis pakeliamas sunkiau, o per didelis svoris greitai pablogina situaciją.
Akys didelės ir labiau išsikišusios, todėl jos jautresnės traumoms ir sudirgimui. Odos raukšlės aplink snukutį atrodo mielai, bet jose kaupiasi drėgmė ir nešvarumai, todėl be higienos gali atsirasti paraudimas, niežulys ar nemalonus kvapas.
Tipinis svoris dažniausiai yra apie 6–8 kg, o ūgis – apie 25–28 cm. Tačiau čia svarbiau ne skaičius, o kūno kondicija: liemuo turi matytis, o šonkauliai turi būti apčiuopiami be didelio spaudimo.
Mityba: kaip išvengti nutukimo ir odos bėdų
Didžiausia praktinė rizika – persivalgymas. Ši veislė dažnai turi labai gerą apetitą, o papildomi kąsniai greitai virsta kilogramais. Viršsvoris ypač pavojingas, nes didina kvėpavimo sunkumus, apkrauna sąnarius ir širdį.
Kad mityba būtų aiški ir valdoma, padeda paprasta rutina: pastovus grafikas, pasvertos porcijos ir riboti skanėstai. Daugeliu atvejų tinka mažų veislių pašaras, kuriame subalansuotas kaloringumas, pakankamai baltymų ir skaidulų sotumui.
Svarbiausi principai, kurie dažniausiai veikia praktiškai:
- Šerti 2–3 kartus per dieną ir neskaičiuoti skanėstų „atskirai“.
- Rinktis mažoms veislėms pritaikytą maistą ir stebėti, kad kalorijų kiekis atitiktų aktyvumą.
- Vengti riebaus „žmogiško“ maisto, nes net mažas perteklius greitai atsispindi svoryje.
Jei šuo linkęs į odos problemėles ar pleiskanojimą, kartais padeda omega-3 riebalų rūgštys, bet papildus visada verta derinti su veterinaru, ypač jei yra alergijų ar virškinimo jautrumas.
Sveikata: dažniausios rizikos ir ką stebėti
Plokščias snukutis reiškia, kad kvėpavimo takai anatomiškai yra „suspausti“. Dėl to kai kuriems šunims pasireiškia brachicefalinių kvėpavimo takų sindromas: knarkimas, dusulys, sunkesnis kvėpavimas po krūvio, prastesnė tolerancija karščiui. Šeimininkui svarbu žinoti, kad perkaitimas šiai veislei pavojingesnis nei daugeliui kitų.
Taip pat dažnos akių problemos dėl akių išsikišimo (dirginimas, ragenos pažeidimai, „sausų akių“ požymiai), odos raukšlių dermatitas (paraudimas, kvapas, šlapiavimas raukšlėse) ir ortopedinės bėdos, kurios gali paaštrėti esant antsvoriui.
Jei norisi paprasto orientyro: kai pasikeičia kvėpavimas, akys, oda ar judėjimas, laukti nereikia. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau suvaldyti.
Priežiūra namuose: maži ritualai, kurie daro didelį skirtumą
Kailis trumpas, todėl šukavimas dažniausiai paprastas, bet šėrimasis gali būti ryškus pavasarį ir rudenį. Didžiausia priežiūros dalis – raukšlės, akys ir ausys. Šios vietos reikalauja rutinos, nes „kartais“ dažnai reiškia „per retai“.
Kasdienybėje gerai veikia paprastas planas: po pasivaikščiojimo greitai apžiūrėti akis, kelis kartus per savaitę nuvalyti raukšles ir būtinai nusausinti, kartą per savaitę patikrinti ausis. Nagus kirpti pagal poreikį, o dantų priežiūra padeda sumažinti burnos problemas, kurios mažiems šunims pasitaiko dažniau.
Aktyvumas turi būti protingas: ramūs pasivaikščiojimai, žaidimai namuose, bet vengti karščio ir intensyvaus krūvio, nes šuo greičiau perkaista. Vasarą geriausiai tinka rytas ir vakaras.
Pabaigai
Mopsas yra šuo, kuris per trumpą laiką tampa šeimos dalimi, nes jam svarbiausia – būti šalia. Tačiau kartu tai veislė, kuriai reikia sąmoningos priežiūros: svorio kontrolės, raukšlių higienos, dėmesio kvėpavimui ir reguliarių patikrų. Jei turite kantrybės rutinai ir norite kompaniono, kuris myli žmones labiau nei bet ką kitą, ši veislė dažnai tampa vienu šilčiausių pasirinkimų.
