Pasiklydęs šuo gali pasirodyti bet kur – miesto gatvėje, parke, kieme ar net prie jūsų namų. Dažnai tokiose situacijose žmones apima dvejonės: ar šuo tik trumpam pasimetė, ar jam tikrai reikia pagalbos, ir nuo ko apskritai pradėti. Svarbiausia – veikti ramiai ir nuosekliai, nes pirmosios minutės ir valandos turi didžiausią reikšmę tiek gyvūno saugumui, tiek sėkmingam šeimininko suradimui.
Žemiau pateikti keturi žingsniai padės jums nepasimesti ir padaryti tai, kas iš tiesų veiksminga.
1 žingsnis: įvertinkite situaciją ir užtikrinkite saugumą
Pirmasis kontaktas su pasiklydusiu šunimi turi būti atsargus. Net ir draugiškai atrodantis gyvūnas gali būti išsigandęs, dezorientuotas ar patyręs stresą. Staigūs judesiai, bandymas jį gaudyti ar garsus šaukimas gali tik pabloginti situaciją ir paskatinti šunį bėgti ar gintis.
Jei šuo klaidžioja pavojingoje vietoje, pavyzdžiui, šalia judraus kelio, svarbiausia – nukreipti jį į saugesnę aplinką. Tai galima padaryti lėtai judant, ramiai kalbant ar bandant patraukti jo dėmesį. Jei turite vandens, pasiūlykite – ištroškęs šuo dažnai pats prieina arčiau.
Svarbu įvertinti ir savo saugumą. Jei šuo urzgia, vengia kontakto ar elgiasi agresyviai, geriau nesiartinti per daug ir kviesti pagalbą. Vaikams taip pat nereikėtų leisti prieiti prie nepažįstamo gyvūno, net jei jis atrodo ramus.
2 žingsnis: patikrinkite, ar šuo turi identifikaciją
Kai šuo leidžiasi būti šalia, verta patikrinti, ar jis turi antkaklį su adresu ar telefono numeriu. Tai greičiausias kelias rasti šeimininką – dažnai užtenka vieno skambučio, kad šuo grįžtų namo.
Jei antkaklio nėra, tai dar nereiškia, kad šuo benamis. Dauguma šunų šiandien yra ženklinami mikroschema. Mikroschemą gali patikrinti veterinarijos klinika ar gyvūnų prieglauda – procedūra greita ir neskausminga. Net jei šeimininko kontaktai registre nebeatnaujinti, tai dažnai leidžia atsekti gyvūno kilmę ar buvusią kliniką.
Svarbu žinoti, kad šuo gali būti mylimas ir prižiūrėtas, bet tiesiog išsigandęs pabėgęs per audrą, fejerverkus ar netikėtai paliktas atviras vartus. Todėl identifikacijos patikra – vienas svarbiausių žingsnių.
2 žingsnis: patikrinkite, ar šuo turi identifikaciją
Kai šuo leidžiasi būti šalia, verta patikrinti, ar jis turi antkaklį su adresu ar telefono numeriu. Tai greičiausias kelias rasti šeimininką – dažnai užtenka vieno skambučio, kad šuo grįžtų namo.
Jei antkaklio nėra, tai dar nereiškia, kad šuo benamis. Dauguma šunų šiandien yra ženklinami mikroschema. Mikroschemą gali patikrinti veterinarijos klinika ar gyvūnų prieglauda – procedūra greita ir neskausminga. Net jei šeimininko kontaktai registre nebeatnaujinti, tai dažnai leidžia atsekti gyvūno kilmę ar buvusią kliniką.
Svarbu žinoti, kad šuo gali būti mylimas ir prižiūrėtas, bet tiesiog išsigandęs pabėgęs per audrą, fejerverkus ar netikėtai paliktas atviras vartus. Todėl identifikacijos patikra – vienas svarbiausių žingsnių.
4 žingsnis: pasirūpinkite šunimi, jei šeimininkas iš karto neatsiranda
Kartais pasitaiko, kad šeimininko rasti nepavyksta nei tą pačią dieną, nei kitą. Jei nusprendžiate šunį laikinai priglausti, svarbiausia – suteikti jam ramybę ir bazinę priežiūrą. Vanduo, saugi vieta poilsiui ir minimalus stresas šiuo laikotarpiu yra svarbesni nei bet kas kita.
Jei turite kitų augintinių, kontaktas turėtų būti labai atsargus. Nežinomas šuo naujoje aplinkoje gali elgtis kitaip nei lauke. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl saugumo, geriau rinktis prieglaudos ar gyvūnų globos organizacijos pagalbą.
Jeigu po kurio laiko tampa aišku, kad šeimininkas neatsiras, svarbu priimti atsakingą sprendimą – perduoti šunį organizacijai, kuri gali ieškoti naujų namų, arba, jei nusprendžiate įsivaikinti patys, sutvarkyti visus teisinius ir identifikacijos formalumus.
Pabaiga
Radus pasiklydusį šunį, svarbiausia nepanikuoti ir nepasikliauti vien intuicija. Ramus situacijos įvertinimas, identifikacijos patikra, aktyvus informacijos skleidimas ir atsakinga laikina globa sudaro keturis pagrindinius žingsnius, kurie realiai veikia. Tokia tvarka padeda ne tik greičiau rasti šeimininką, bet ir apsaugo patį šunį nuo papildomo streso bei pavojų.
