Ar žinojai, kad šunys turi ne penkis, o net aštuonis pojūčius? Taip, be mums įprastų – regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo – jie turi dar tris „slaptus“ jutimus, kurie padeda jiems orientuotis, jausti savo kūną ir net suprasti, kada laikas eiti į tualetą. Šie pojūčiai tokie subtilūs, kad dažnai lieka nepastebėti net patyrusių šunų šeimininkų.
Tad šiandien pažvelkime į juos iš arčiau – atrask trys paslaptingus šuns pojūčius, apie kuriuos greičiausiai dar nebuvai girdėjęs.
1. Interocepcija – vidinis pojūtis „kaip aš jaučiuosi“
Ar kada pastebėjai, kad tavo šuo pats žino, kada jam reikia valgyti, gerti ar eiti į lauką? Tai – interocepcija, vidinė kūno „signalų sistema“, kuri informuoja smegenis, kas vyksta viduje.
Žmonėms ji leidžia jausti alkį, troškulį, nuovargį ar stresą. Šunims – taip pat. Kai mokai šuniuką šlapintis lauke, esmė nėra tik parodyti, kur tai daryti. Pirmiausia jis turi išmokti atpažinti ką reiškia tas jausmas. Tik tada gali susieti pojūtį su tinkama vieta.
Jei šuns interocepcija silpnesnė, jam gali būti sunkiau suprasti šiuos signalus. Tokį augintinį gali būti sunkiau išmokyti šlapintis lauke, jis gali nesuprasti, kada sotus, o kada alkanas. Kai kurie šunys su tokiais jutimo sutrikimais linkę į nerimą, kompulsinį elgesį ar net agresiją – nes jų kūnas siunčia netikslius signalus smegenims.
Ką daryti? Jei tavo šuo nuolat atrodo sutrikęs dėl valgymo, tualeto ar diskomforto, verta pasitarti su veterinaru. Tai gali būti susiję ne su elgesiu, o būtent su jo jutimais.
2. Vestibuliarinis pojūtis – pusiausvyros ir orientacijos paslaptis
Šis „nematomas“ pojūtis slepiasi šuns vidinėje ausyje. Vestibuliarinė sistema padeda gyvūnui išlaikyti pusiausvyrą, suprasti savo kūno padėtį erdvėje ir stabilizuoti žvilgsnį. Kitaip tariant – būtent dėl jos tavo šuo nesipainioja į savo kojas (na, dažniausiai).
Kai ši sistema sutrinka, šuo gali atrodyti lyg apsvaigęs: svyruoti, griūti, vaikščioti ratu, žiūrėti ne į tą pusę. Dažnai tokie simptomai būna dėl ausų infekcijos, traumos, nervų sutrikimų ar net tam tikrų vaistų poveikio.
Vestibuliarinis disbalansas sukelia ne tik koordinacijos problemų, bet ir paniką – įsivaizduok, jei tavo galva staiga „nebesuprastų“, kur viršus, o kur apačia.
Jei kada pastebėsi, kad tavo šuo svyruoja ar praranda orientaciją, nedelsk – kreipkis į veterinarą. Dažnai tai laikina būklė, bet ją reikia stebėti.
3. Propriorecepcija – „aš žinau, kur mano kojos“ pojūtis
Šis pojūtis – tikra magija. Propriorecepcija jungia šuns smegenis su raumenimis, sąnariais ir sausgyslėmis. Tai leidžia jam tiksliai žinoti, kur yra jo kūno dalys ir kaip jas judinti.
Kai meti kamuoliuką, šuo akimirksniu apskaičiuoja kryptį, greitį, atstumą ir šuolio aukštį – viską padeda atlikti proprioceptinė sistema. Be jos šuo būtų nerangus, klupinėtų ar pataikytų į daiktus.
Kai ši sistema sutrinka, šuo gali atrodyti keistai: nesugeba lipti laiptais, griūva posūkiuose, naudoja per daug jėgos arba visai jos neapskaičiuoja. Tai gali atsitikti po traumų ar dėl neurologinių problemų.
Laimei, šį pojūtį galima lavinti! Pabandyk su šunimi eiti per kliūčių trasas, vaikščioti per akmenukus, per lipnias juostas ar net naudoti specialius balansinius kilimėlius. Tai ne tik smagu, bet ir sveika jo sąnariams bei smegenims.
Kodėl šie pojūčiai tokie svarbūs?
Supratę šiuos „paslėptus“ jutimus, galime daug geriau pažinti savo augintinius. Kartais tai, kas atrodo „netinkamas elgesys“, iš tiesų yra jutimo problema.
Šunys, kurie blogai jaučia savo kūną ar vidinius signalus, gali būti neramūs, per jautrūs garsams, nemėgti prisilietimų arba, atvirkščiai, visada siekti fizinio kontakto, nes taip raminasi.
Supratę, kaip veikia šie trys pojūčiai, galime:
- geriau dresuoti šunis, pritaikydami metodus pagal jų jutimus;
- užtikrinti emocinį stabilumą, ypač jautriems ar traumuotiems augintiniams;
- užkirsti kelią stresui ir elgesio problemoms.
Kaip mėgsta sakyti elgesio specialistai – „kai supranti, kodėl šuo taip elgiasi, žinai, kaip jam padėti“.
Maži pratimai, kurie suaktyvina šuns „slaptus“ pojūčius
Nori padėti savo šuniui stiprinti šiuos paslėptus jutimus? Štai keli paprasti būdai:
- Eikite pasivaikščioti nelygiu paviršiumi – žvyras, smėlis ar miško takas padeda lavinti propriocepciją.
- Žaiskite pusiausvyros žaidimus – naudokite pagalvėles, balansinius diskus ar net kilimą.
- Stebėkite valgymo ritmą – padėkite šuniui suprasti, kada jis alkanas, ir skatinkite ramesnį maitinimąsi.
Šie paprasti pratimai ne tik pagerina koordinaciją, bet ir ramina šuns nervų sistemą – tarsi „sensorinė mankšta“.
Išvada: pažink pojūčius, kad pažintum savo šunį
Šunys turi daug daugiau jutimų, nei mes linkę manyti. Interocepcija, vestibuliarinis pojūtis ir propriorecepcija – tai trys nematomi raktai į jų pasaulį. Suprasdami šiuos procesus, galime ne tik pagerinti augintinio savijautą, bet ir sustiprinti ryšį su juo.
Tad kitą kartą, kai tavo šuo elgsis „keistai“, galbūt tai ne užsispyrimas – o tiesiog pojūčių iššūkis, kurį tu gali padėti įveikti.
