Jeigu ant grindų staiga atsirado daugiau plaukų nei įprastai, o ant šuns nugaros pastebite baltas pleiskanas, natūralu sunerimti. Šuniui slenka kailis ir pleiskanoja – ar tai normalu, ar jau ženklas, kad kažkas negerai?
Tiesa ta, kad kartais tai visiškai natūralus procesas. Kitais atvejais – pirmasis signalas apie odos sudirgimą, netinkamą mitybą ar net alergiją. Svarbiausia – neskubėti keisti visko iš karto ir pirmiausia įvertinti situaciją ramiai.
Pirmi žingsniai namuose: ką patikrinti šiandien?
Kai pastebite, kad šuniui slenka kailis ir pleiskanoja, pradėkite nuo paprastos apžiūros. Praskirkite kailį ties nugara, pilvu, pažastimis, už ausų ir prie uodegos. Oda turėtų būti šviesi arba šiek tiek rausva, bet ne paraudusi ar šlapiuojanti.
Atkreipkite dėmesį:
- ar nėra plikų plotų ar aiškiai praretėjusių vietų
- ar šuo dažnai kasosi, laižo ar kandžioja odą
- ar jaučiamas nemalonus kvapas
- ar matosi šašų ar žaizdelių
Jeigu pleiskanų yra, bet šuo elgiasi ramiai ir oda atrodo sveika, tikėtina, kad tai sezoninis šėrimasis ar laikinas odos sausumas.
Kada slinkimas yra normalus?
Dauguma šunų šeriasi pavasarį ir rudenį. Keičiantis temperatūrai ir dienos šviesai, organizmas prisitaiko, todėl plaukų namuose gali padaugėti. Tai ypač pastebima pas šunis su tankia pavilne.
Normalų šėrimąsi dažniausiai išduoda:
- tolygus plaukų slinkimas be plikų dėmių
- sveikai atrodanti oda
- nedidelis arba visai nebūdingas niežėjimas
- pagerėjusi kailio išvaizda po šukavimo
Tokiu atveju dažniausiai pakanka reguliariai šukuoti ir palaikyti tinkamą priežiūrą.
Kada jau reikėtų sunerimti?
Jeigu šuniui slenka kailis ir pleiskanoja kartu su stipriu niežėjimu ar atsiranda aiškios plikos vietos, situacija gali būti rimtesnė. Staigus slinkimas per kelias dienas, paraudimas ar šlapiuojančios vietos – ženklai, kad reikalinga papildoma apžiūra.
Taip pat atkreipkite dėmesį į bendrą savijautą. Jei šuo tampa vangus, mažiau ėda ar netenka svorio, priežastis gali būti ne tik odos paviršiuje.
Dažniausios priežastys
Pleiskanos ir kailio slinkimas gali atsirasti dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Sausa oda ir netinkama priežiūra. Per dažnas maudymas, netinkamas šampūnas ar žmonėms skirti produktai gali išsausinti odą. Taip pat svarbus tinkamas išdžiovinimas po maudynių.
Mitybos disbalansas. Kailiui reikalingi kokybiški baltymai ir riebalų rūgštys, ypač omega-3. Jei racione jų trūksta, kailis tampa blankus, oda sausa, gali atsirasti pleiskanos.
Alergijos. Maisto ar aplinkos alergenai dažnai sukelia kasymąsi, paraudimą ir kailio praretėjimą. Ypač būdingos vietos – ausys, pilvas, letenos.
Parazitai. Net viena blusa gali sukelti stiprų niežėjimą. Dažnai pažeidžiama uodegos pagrindo sritis, o ilgainiui gali atsirasti šuns kailio plikimas.
Šukavimas – paprasta, bet svarbi priemonė
Tinkamas šukavimas daro daugiau, nei gali pasirodyti. Jis pašalina negyvus plaukus, pagerina oro cirkuliaciją prie odos ir padeda natūraliems odos riebalams tolygiai pasiskirstyti.
Kartais vien reguliari šukavimo rutina gali pastebimai sumažinti tiek pleiskanas, tiek plaukų kiekį namuose.
Maudymas: kada jis padeda, o kada kenkia?
Jei maudote šunį dažniau nei kartą per kelias savaites be rimtos priežasties, galite išbalansuoti natūralų odos apsauginį sluoksnį. Per dažnas plovimas sausina odą, o tai gali didinti pleiskanojimą.
Jei maudymas būtinas, rinkitės švelnų, šunims skirtą šampūną ir kruopščiai išskalaukite likučius. Neišskalautos priemonės dažnai sukelia papildomą dirginimą.
Mityba – kailio kokybės pagrindas
Kai šuniui slenka kailis ir pleiskanoja, verta įvertinti, ar jo maistas tikrai visavertis. Kokybiški baltymai, riebalų rūgštys ir pakankamas vandens kiekis turi tiesioginę įtaką odos būklei.
Staigūs pašaro pakeitimai gali dar labiau pabloginti situaciją, todėl visus pokyčius reikėtų daryti palaipsniui.
Kada kreiptis į veterinarą?
Jeigu per 10–14 dienų situacija nesikeičia arba blogėja, atsiranda plikos dėmės, stiprus niežulys ar uždegimo požymiai, geriausia pasikonsultuoti su specialistu.
Veterinaras gali atlikti odos tyrimus, patikrinti dėl parazitų ar alergijų, o prireikus – paskirti tinkamą gydymą. Ankstyva reakcija padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.
Pabaigai
Šuniui slenka kailis ir pleiskanoja – dažna situacija, kuri ne visada reiškia rimtą problemą. Kartais tai sezoninis procesas ar laikinas odos sausumas. Tačiau jei kartu pasireiškia niežėjimas, paraudimas ar plikos vietos, verta atidžiau įvertinti priežastį.
Stebėjimas, nuosekli priežiūra ir tinkama mityba dažnai išsprendžia problemą. O jei kyla abejonių – profesionali konsultacija visada yra saugiausias sprendimas jūsų augintinio sveikatai.
