Iš pradžių tai atrodo kaip smulkmena. Šiek tiek gelsvos apnašos ant dantų, silpnesnis kvapas iš burnos. Daugelis šeimininkų pagalvoja, kad „vėliau sutvarkys“. Tačiau momentas, kai pastebi, kad situacija negerėja, o šuo tampa irzlesnis ar vengia kramtyti, dažnai ateina netikėtai. Ir tada kyla klausimas – ar šuns dantų akmenys dar yra tai, ką galima sutvarkyti namuose, ar jau per vėlu?
Dantų problemos šunims yra daug dažnesnės, nei įprasta manyti. Ir jos retai apsiriboja vien estetika. Burnos sveikata tiesiogiai susijusi su bendra savijauta, skausmu ir net vidaus organų būkle.
Svarbiausia – laiku suprasti, kurioje stadijoje esi.
Kaip iš tikrųjų formuojasi dantų akmenys
Viskas prasideda nuo minkštų apnašų. Ant dantų nusėda maisto likučiai, bakterijos, seilės. Jei jos laiku nepašalinamos, apnašos sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Šis procesas vyksta palaipsniui, dažnai nepastebimai.
Problema ta, kad kai apnašos jau sukietėjo, jų nebegalima paprastai nuvalyti. Ir kuo ilgiau jos lieka, tuo giliau skverbiasi po dantenomis. Būtent tada prasideda uždegimai, nemalonus kvapas ir skausmas, kurio šuo dažnai neparodo akivaizdžiai.
Mažų veislių šunys, vyresni augintiniai ir tie, kurie genetiškai turi silpnesnius dantis, su tuo susiduria ypač dažnai. Tačiau tai nereiškia, kad dideliems ar jauniems šunims ši problema negresia.
Kada namų priežiūra dar gali padėti
Jei šuns dantys turi tik lengvas, minkštas apnašas, namų priežiūra gali būti labai veiksminga. Tai etapas, kai dar nėra ryškaus dantenų paraudimo, kraujavimo ar skausmo. Šuo normaliai kramto, leidžiasi liesti snukį, neturi stipraus nemalonaus kvapo iš burnos.
Tokiu atveju reguliarus dantų valymas, tinkami kramtukai ar specialus maistas gali sustabdyti procesą. Svarbiausia – reguliarumas. Ne kartą per mėnesį, o nuolat.
Tačiau net ir šiame etape svarbu būti sąžiningam. Jei namų priežiūra atliekama retai arba „kai prisimenu“, apnašos vis tiek kaupiasi. Ir tai tik laiko klausimas, kada jos taps akmenimis.
Kada namų priežiūra jau nebepadės
Yra aiškūs signalai, kad šuns dantų akmenys peržengė ribą, kai galima išsisukti vien su šepetėliu ar kramtukais. Jei matai tamsius, kietus sluoksnius prie dantenų, paraudusias ar patinusias dantenas, kraujavimą ar labai stiprų kvapą, tai reiškia, kad problema jau gilesnė.
Šuo gali pradėti kramtyti viena burnos puse, vengti kietesnio maisto, tapti dirglesnis. Kartais šeimininkai tai priskiria amžiui ar charakteriui, nors iš tiesų šuo tiesiog gyvena su nuolatiniu skausmu.
Tokioje stadijoje namų priemonės ne tik nepadės, bet kartais gali net pabloginti situaciją. Bandymas gramdyti akmenis namuose gali sužeisti dantenas ir paskatinti infekcijas.
Kodėl dantų akmenys yra daugiau nei burnos problema
Tai viena svarbiausių vietų, kur šeimininkai dažnai klysta. Dantų akmenys nėra tik „nešvarūs dantys“. Bakterijos, esančios burnoje, per uždegusias dantenas gali patekti į kraują ir paveikti vidaus organus.
Ilgainiui tai gali turėti įtakos širdžiai, inkstams, kepenims. Ypač vyresniems šunims. Ir labai dažnai šie ryšiai lieka nepastebėti, nes niekas neįtaria, kad problemos pradžia buvo burnoje.
Todėl sprendimas „dar palauksim“ kartais kainuoja daug daugiau nei laiku atlikta procedūra.
Kaip atskirti baimę nuo realios būtinybės
Daugelis šeimininkų delsia dėl vienos priežasties – baimės. Baimės dėl narkozės, procedūros, kainos ar pačio fakto, kad reikės „kažką daryti“. Tai visiškai suprantama.
Tačiau svarbu suvokti, kad veterinarinis dantų valymas nėra prabanga. Tai gydomoji procedūra, kuri dažnai grąžina šuniui gyvenimo kokybę. Šunys po jos dažnai tampa aktyvesni, žaismingesni, net pagerėja apetitas.
Sprendimą visada verta priimti remiantis ne baime, o realia šuns būkle. Jei kyla abejonių, veterinaro apžiūra be įsipareigojimo procedūrai gali padėti aiškiai suprasti situaciją.
Kodėl prevencija vis tiek yra svarbiausia
Net jei šuniui jau teko patirti profesionalų dantų valymą, tai nėra proceso pabaiga. Be kasdienės ar bent reguliarios priežiūros problema grįš. Kartais net greičiau nei anksčiau.
Prevencija nėra tobulybė. Tai pastovumas. Geriau neidealus, bet reguliarus valymas, nei puikūs ketinimai kartą per metus.
Ir svarbiausia – pradėti kuo anksčiau. Šuniui tai tampa norma, o ne streso šaltiniu.
Pabaigai
Šuns dantų akmenys yra viena tų problemų, kurios ilgai atrodo nereikšmingos, bet tyliai daro didelę žalą. Riba tarp „dar galiu susitvarkyti namuose“ ir „jau per vėlu“ kartais būna labai plona.
Jei dvejoji, dažniausiai tai jau ženklas, kad verta pasitikrinti. Nes burnos sveikata nėra smulkmena. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip gerai ir kiek komfortiškai šuo gyvena kiekvieną dieną.
