Iš pradžių šuo tik dažniau pasikaso. Vėliau atsiranda pleiskanų, o galiausiai – nemalonus kvapas, kuris neišnyksta net po maudynių. Dauguma šeimininkų šiuos požymius vertina atskirai, bet iš tiesų jie dažnai yra vienos problemos dalys.
Niežulys, pleiskanos ir kvapas labai retai atsiranda be priežasties. Tai signalai, kad šuns odoje vyksta procesai, kurių plika akimi nematyti. Ir kuo ilgiau jie ignoruojami, tuo sudėtingesnė tampa situacija.
Šuns kailis yra tarsi veidrodis. Jis greitai parodo, kai organizmui kažkas negerai.
Kodėl niežulys dažniausiai nėra tik „sausa oda“
Niežulys yra vienas dažniausių simptomų, bet kartu ir vienas labiausiai klaidinančių. Daugelis galvoja, kad šuo tiesiog išsausėjo, ypač šildymo sezono metu. Kartais taip ir būna, tačiau dažniau niežulys rodo uždegimą.
Odos uždegimą gali sukelti alergijos, parazitai, grybeliai ar bakterijos. Šuo kasa ne todėl, kad jam „nemalonu“, o todėl, kad oda siunčia nuolatinį dirginimo signalą. Kuo daugiau šuo kasosi, tuo labiau pažeidžiama oda, ir ratas užsidaro.
Svarbu suprasti, kad niežulys nėra liga. Tai simptomas. Ir gydyti jį vien šampūnais ar papildais, neieškant priežasties, dažnai reiškia tik atidėti problemą.
Pleiskanos – ne visada nekaltas požymis
Pleiskanos dažnai laikomos kosmetine problema. Tačiau šuns atveju jos labai dažnai susijusios su odos barjero pažeidimu. Oda nustoja tinkamai atsinaujinti, tampa jautri ir neatspari.
Pleiskanos gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, ypač kai trūksta riebalų rūgščių. Tačiau jos taip pat dažnos esant alergijoms, hormoniniams sutrikimams ar lėtinėms odos ligoms. Kartais pleiskanos yra pirmasis ženklas, kad problema tik prasideda.
Jei pleiskanos gausios, nuolat atsinaujina arba kartu pastebimas paraudimas, tai jau nebe „normalu“. Tai ženklas, kad oda nebesusitvarko pati.
Nemalonus kvapas – kai oda tampa problema
Kvapas yra vienas aiškiausių, bet dažnai labiausiai ignoruojamų signalų. Daugelis šeimininkų bando jį „nuplauti“, tačiau kvapas kyla ne iš kailio, o iš odos.
Dažniausiai tai susiję su bakterijų ar mielių dauginimusi. Sveika oda turi savo mikroflorą, bet kai pusiausvyra sutrinka, pradeda dominuoti mikroorganizmai, kurie sukelia nemalonų kvapą. Maudynės šiuo atveju padeda tik trumpam.
Jei kvapas greitai grįžta, tai aiškus ženklas, kad problema yra gilesnė. Ir kuo ilgiau ji paliekama, tuo sunkiau ją suvaldyti.
Dažniausios šuns kailio ligų priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių yra alergijos. Jos gali būti susijusios su maistu, aplinka ar kontaktu su tam tikromis medžiagomis. Alergijos dažnai pasireiškia ne iš karto, o kaupiasi palaipsniui, todėl šeimininkai ilgai nesusieja simptomų su tikrąja priežastimi.
Kita dažna priežastis – parazitai. Net jei jų nematai, tai nereiškia, kad jų nėra. Kai kurie parazitai sukelia itin stiprų niežulį, bet patys lieka nepastebimi.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka hormoniniai sutrikimai. Jie dažnai pasireiškia kailio retėjimu, odos sausumu ar priešingai – riebaluotumu. Tokiais atvejais išorinė priežiūra duoda labai ribotą efektą.
Negalima pamiršti ir netinkamos priežiūros. Per dažnas maudymas, netinkami šampūnai ar agresyvios priemonės gali pažeisti natūralų odos balansą ir sukelti ilgalaikių problemų.
Kada problema tampa lėtine
Didžiausia klaida – gydyti simptomus, bet ne priežastį. Jei niežulys, pleiskanos ar kvapas kartojasi, vadinasi, problema niekur nedingo. Ji tiesiog laikinai prislopinta.
Lėtinės odos problemos formuojasi tada, kai oda ilgą laiką būna uždegimo būsenoje. Ji tampa jautresnė, silpnesnė ir reaguoja net į nedidelius dirgiklius. Tokiu atveju kiekvienas naujas epizodas būna stipresnis.
Būtent todėl svarbu reaguoti anksti, kol problema dar „šviežia“.
Ką šeimininkas gali padaryti pats
Pirmas žingsnis – nustoti spėlioti. Jei simptomai trunka ilgiau nei kelias dienas arba kartojasi, reikalinga profesionali apžiūra. Tik taip galima suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Taip pat svarbu peržiūrėti mitybą. Net ir kokybiškas maistas ne visiems šunims tinka vienodai. Oda labai greitai reaguoja į netinkamus ingredientus.
Kasdienė priežiūra turi būti švelni ir pastovi. Mažiau eksperimentų, daugiau stabilumo. O svarbiausia – kantrybė. Odos problemos retai išsisprendžia per vieną dieną.
Pabaigai
Niežulys, pleiskanos ir kvapas nėra trys atskiros bėdos. Labai dažnai tai vienos problemos skirtingi etapai. Šuns kailio ligų priežastys slypi giliau nei paviršius, todėl ir sprendimai turi būti nukreipti ne tik į simptomus.
Kuo anksčiau pradėsi ieškoti tikrosios priežasties, tuo didesnė tikimybė, kad šuo vėl jausis komfortiškai savo kailyje. O tai reiškia ne tik gražesnį kailį, bet ir ramesnį, laimingesnį kasdienį gyvenimą.
