Praėjus kelioms savaitėms po rujos, jūsų kalė staiga pradeda elgtis keistai. Ji nešioja žaislus, saugo juos lyg šuniukus, tampa nerami arba, priešingai, pernelyg mieguista. Kartais net padidėja pieno liaukos. Daugeliui šeimininkų kyla klausimas – ar tai normalu, ar jau pavojinga?
Šuns pseudonėštumas nėra liga, tačiau tai būklė, kurios negalima nuvertinti. Vienoms kalėms jis praeina beveik nepastebimai, kitoms sukelia rimtų sveikatos ir elgesio problemų. Todėl svarbiausia žinoti, kada pakanka stebėti, o kada būtina imtis veiksmų.
Kas yra šuns pseudonėštumas
Šuns pseudonėštumas, dar vadinamas įsivaizduojamu nėštumu, pasireiškia nesterilizuotoms kalėms, dažniausiai praėjus 50–80 dienų po rujos. Tai laikotarpis, kai, esant tikram apvaisinimui, kalė ruoštųsi gimdymui.
Hormonų pokyčiai organizme sukelia situaciją, kai kūnas „mano“, kad kalė laukiasi, nors nėštumo nėra. Dėl to atsiranda fiziniai ir elgesio pokyčiai, labai panašūs į tikro nėštumo požymius.
Daugeliu atvejų ši būsena išnyksta savaime per kelias savaites, tačiau kartais simptomai būna stiprūs ir reikalaujantys gydymo.
Kodėl šuns pseudonėštumas apskritai atsiranda
Pseudonėštumas yra paveldėtas iš laukinių protėvių. Vilkų gaujose ši būsena turėjo funkciją – net ir nevedusios patelės galėjo padėti auginti jauniklius. Naminiams šunims tokio poreikio nebėra, tačiau hormoninė reakcija išliko.
Svarbu suprasti, kad šuns pseudonėštumas nėra susijęs su nevaisingumu, gimdos ligomis ar „neteisinga“ ruja. Jis gali pasireikšti bet kuriai kalei – nepriklausomai nuo veislės ar amžiaus.
Kai kurios kalės pseudonėštumą patiria vos pastebimai, kitoms jis kartojasi po kiekvienos rujos ir kaskart būna vis sunkesnis.
Pseudonėštumo simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Šuns pseudonėštumas gali pasireikšti labai skirtingai. Dažniausiai pirmiausia keičiasi elgesys. Kalė gali tapti nerami, dirgli, nervinga arba, priešingai, apatiška ir pernelyg prisirišusi prie šeimininko. Kai kurios reikalauja nuolatinio dėmesio ir glostymo.
Labai būdingas „lizdo“ kūrimas. Kalė tempia antklodes, drabužius, žaislus, saugo juos ir nenoriai palieka pasirinktą vietą. Kartais ji net agresyviai reaguoja, jei kas nors bando tuos daiktus paimti.
Fiziniai simptomai apima pieno liaukų padidėjimą. Kai kuriais atvejais iš spenelių pradeda tekėti pienas. Tai ypač svarbus signalas, nes ilgalaikė laktacija gali sukelti komplikacijų.
Kada šuns pseudonėštumas tampa pavojingas
Nors pseudonėštumas dažnai laikomas „nekaltu“, tam tikrose situacijose jis gali būti pavojingas. Didžiausia rizika – pieno liaukų uždegimas. Ilgai stimuliuojamos pieno liaukos tampa skausmingos, patinusios, gali pakilti temperatūra.
Negydomas uždegimas gali progresuoti ir sukelti rimtas infekcijas. Kraštutiniais atvejais tai gali baigtis net sepsiu, kuris kelia grėsmę gyvybei.
Pavojingi ir stiprūs elgesio pokyčiai. Kai kurios kalės tampa itin neramios, atsisako maisto, nustoja norėti eiti pasivaikščioti arba pradeda saugoti „lizdą“ taip, kad tampa agresyvios.
Jei pseudonėštumas kartojasi po kiekvienos rujos ir simptomai stiprėja, tai aiškus ženklas, kad problema neturėtų būti ignoruojama.
Ką daryti pastebėjus pseudonėštumo požymius
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – įsitikinti, kad kalė tikrai nėra nėščia. Tai turi patvirtinti veterinarijos gydytojas. Tik atmetus tikrą nėštumą galima kalbėti apie pseudonėštumo valdymą.
Lengvesniais atvejais dažnai pakanka stebėjimo ir tinkamo šeimininko elgesio. Tačiau jei simptomai ryškūs, veterinaras gali rekomenduoti gydymą – nuo augalinių preparatų iki vaistų, slopinančių prolaktino išsiskyrimą.
Vaistinis gydymas taikomas tik tada, kai to tikrai reikia, ir tik prižiūrint specialistui, nes netinkamas gydymas gali sukelti šalutinį poveikį.
Kaip padėti kalei namuose
Šeimininko elgesys pseudonėštumo metu yra labai svarbus. Reikėtų vengti veiksmų, kurie stiprina „motinišką“ elgesį. Neleiskite kalei kurti lizdo ar kaupti žaislų. Jei įmanoma, šiuos daiktus reikia pašalinti.
Neglostykite pilvo ir pieno liaukų – tai skatina pieno gamybą. Taip pat nereikėtų per daug guosti ar rodyti papildomo dėmesio, net jei kalė atrodo liūdna. Per didelis dėmesys gali sustiprinti hormoninę reakciją.
Padeda fizinis aktyvumas. Ilgesni pasivaikščiojimai, žaidimai ir dėmesio nukreipimas padeda sumažinti stresą ir sutrumpinti pseudonėštumo trukmę. Kai kuriais atvejais, pasitarus su veterinaru, koreguojama mityba.
Ar sterilizacija yra geriausias sprendimas
Sterilizacija yra vienintelis patikimas būdas visiškai išvengti šuns pseudonėštumo. Tai saugi, plačiai taikoma procedūra, kuri taip pat sumažina pieno liaukų auglių, gimdos uždegimų ir kitų hormoninių problemų riziką.
Geriausias laikas sterilizacijai – hormoninės ramybės laikotarpis, praėjus maždaug dviem mėnesiams po rujos. Jei pseudonėštumo simptomai jau pasireiškė, sprendimas dėl operacijos turi būti priimamas kartu su veterinarijos gydytoju.
Svarbu žinoti, kad mitai apie „būtinybę bent kartą turėti šuniukų“ ar „charakterio pasikeitimą po sterilizacijos“ neturi mokslinio pagrindo.
Pabaigai
Šuns pseudonėštumas yra dažna, bet ne visada nekalta būklė. Nors kai kuriais atvejais jis praeina savaime, kitais gali sukelti rimtų sveikatos ir elgesio problemų.
Svarbiausia – stebėti savo augintinę, laiku atpažinti pavojingus signalus ir nebijoti kreiptis pagalbos. Tinkama priežiūra, ramus šeimininko elgesys ir, prireikus, veterinarinė pagalba leidžia saugiai įveikti šį laikotarpį.
Jei pseudonėštumas kartojasi, sterilizacija dažnai tampa sprendimu, kuris ne tik išsprendžia problemą, bet ir pagerina kalės gyvenimo kokybę ilgam.
