Šunų babeziozė – tai parazitinė kraujo liga, kurią sukelia Babesia pirmuonys. Šie mikroorganizmai patenka į šuns kraują per erkės įkandimą ir pradeda ardyti raudonuosius kraujo kūnelius. Dėl to vystosi mažakraujystė, organizmo deguonies trūkumas ir gali būti pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai – inkstai, kepenys, širdis.
Liga gali prasidėti staiga ir progresuoti labai greitai, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas bei skubi veterinarinė pagalba yra lemiami veiksniai.
Kaip šuo užsikrečia babezioze?
Pagrindinis užsikrėtimo kelias – erkės įkandimas. Kai erkė, nešiojanti Babesia parazitus, įsisiurbia į šuns odą, per 1–3 paras pirmuonys iš erkės seilių patenka į kraują. Ten jie įsiskverbia į eritrocitus ir pradeda daugintis.
Kuo ilgiau erkė lieka įsisiurbusi, tuo didesnė infekcijos rizika. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir greitai pašalinta erkė ne visada garantuoja saugumą.
Rečiau infekcija gali būti perduodama:
- per kraujo perpylimą, jei donoras buvo užsikrėtęs;
- per šunų įkandimus (ypač kalbant apie Babesia gibsoni);
- iš sergančios kalės šuniukams dar nėštumo metu.
Dėl šių priežasčių šunų babeziozė kartais nustatoma net tada, kai šeimininkas nepastebėjo jokios erkės.
Šunų babeziozės simptomai
Ligos eiga gali būti skirtinga – nuo lengvos iki žaibinės. Dažniausiai pasitaiko ūminė forma.
Ūminė forma
Staigus karščiavimas (iki 41–42 °C), vangumas, atsisakymas ėsti, blyškios ar pageltusios gleivinės. Vienas būdingiausių požymių – patamsėjęs šlapimas dėl hemoglobino išsiskyrimo. Taip pat gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, padidėjusi blužnis ar limfmazgiai.
Žaibinė forma
Retesnė, bet pavojingiausia. Simptomai išsivysto labai greitai – stiprus silpnumas, šokas, daugelio organų nepakankamumas. Negydoma gali baigtis mirtimi per labai trumpą laiką.
Lėtinė forma
Simptomai gali būti silpni ir neryškūs – ilgalaikis vangumas, svorio kritimas, periodinis karščiavimas, gleivinių išblyškimas. Tokiais atvejais liga kartais nustatoma tik atlikus išsamius kraujo tyrimus.
Svarbu stebėti net menkiausius pokyčius, nes šunų babeziozė pradžioje gali priminti paprastą nuovargį ar lengvą virškinimo sutrikimą.
Kaip diagnozuojama liga?
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekamas mikroskopinis kraujo tepinėlio tyrimas, kuriame parazitai gali būti matomi eritrocituose. Tačiau esant mažai parazitemijai, šis metodas gali būti nepakankamai jautrus.
Tikslesnis metodas – PGR tyrimas, leidžiantis nustatyti Babesia rūšį net esant nedideliam kiekiui parazitų. Taip pat gali būti naudojami serologiniai tyrimai, vertinantys antikūnų buvimą.
Kadangi liga pažeidžia kraujotaką ir organus, papildomai vertinami inkstų, kepenų rodikliai bei bendras kraujo vaizdas.
Babeziozės gydymas
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo rūšies ir šuns būklės. Dažniausiai naudojamas imidokarbo dipropionatas, skirtas naikinti Babesia canis. Kitų rūšių atvejais gali būti taikomas atovakvono ir azitromicino derinys arba klindamicinas.
Be specifinio gydymo, labai svarbi palaikomoji terapija. Skysčių lašinimas padeda apsaugoti inkstus ir palaikyti kraujotaką. Esant stipriai anemijai gali prireikti kraujo perpylimo. Taip pat skiriami priešuždegiminiai vaistai, vitaminai, kartais antibiotikai antrinėms infekcijoms kontroliuoti.
Sunkiais atvejais būtina stacionarinė priežiūra, nes būklė gali greitai kisti.
Prevencija – svarbiausia apsauga
Kadangi specifinės, visapusiškai apsaugančios vakcinos nėra, pagrindinis apsaugos būdas – erkės kontrolė.
Profilaktikai naudojamos tabletės nuo erkių, lašai ant keteros, antiparazitiniai antkakliai ar purškalai. Priemonę reikėtų rinktis pagal šuns gyvenimo būdą ir veterinaro rekomendaciją. Taip pat svarbu po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėti kailį ir kuo greičiau pašalinti įsisiurbusias erkes.
Reguliari apsauga ypač svarbi pavasarį ir rudenį, tačiau šiltėjant klimatui erkės aktyvios vis ilgesnį laiką per metus.
Ar liga gali kartotis?
Taip. Persirgęs šuo gali vėl užsikrėsti, nes įgytas imunitetas nėra ilgalaikis ir neapsaugo nuo visų Babesia rūšių. Todėl net ir pasveikus būtina tęsti profilaktiką.
Kada sunerimti?
Jei po erkės įkandimo praėjus kelioms dienoms ar savaitėms šuo tampa vangus, atsisako ėsti, pakyla temperatūra ar patamsėja šlapimas – nedelskite. Šunų babeziozė gali progresuoti greitai, tačiau laiku pradėtas gydymas dažniausiai leidžia išvengti sunkių komplikacijų.
Erkės mažos, bet jų platinamos ligos – labai rimtos. Atsakinga profilaktika ir greita reakcija į simptomus gali išgelbėti jūsų augintinio gyvybę.
