Šunys ir žiema – derinys, apie kurį, atrodytų, visi jau žino pagrindines taisykles. Tačiau vos temperatūrai nukritus žemiau nulio, kasmet pasikartoja tie patys sprendimai, paremti mitais, o ne realiais šunų poreikiais. Nors spaudoje ir socialiniuose tinkluose nuolat primenama apie atsakingą priežiūrą, klaidingi įsitikinimai vis dar lemia tai, kad augintiniai patiria diskomfortą ar net sveikatos problemas.
Kailis nėra stebuklinga apsauga
Vienas labiausiai paplitusių mitų yra įsitikinimas, kad kailis visada apsaugo šunį nuo šalčio. Tiesa yra kur kas sudėtingesnė. Skirtingos veislės, skirtingas kailio tankis, kūno dydis ir gyvenimo sąlygos lemia, kaip šuo toleruoja žemą temperatūrą. Šuo, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia šiltuose namuose, žiemą yra daug jautresnis nei tas, kuris nuo mažens gyveno lauke.
Net ir storakailiai šunys gali sušalti, ypač esant drėgmei, vėjui ar ilgalaikiam šalčiui. Todėl drabužiai šunims nėra nei mada, nei šeimininko kaprizas. Kai kuriais atvejais tai – paprasčiausia apsauga nuo peršalimo, raumenų sustingimo ar diskomforto.
Sniegas nėra saugus maistas
Žiemą šunys dažnai bando valgyti sniegą, ypač žaidimų metu. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo švarus ir nekaltas, tačiau realybėje sniegas dažnai būna užterštas. Po juo gali slėptis kelio druska, cheminės medžiagos, šiukšlės ar gyvūnų išmatos.
Net ir nedidelis tokių medžiagų kiekis gali sudirginti šuns virškinimo sistemą. Be to, šaltas sniegas dirgina skrandį ir gali sukelti vėmimą ar pilvo skausmus. Todėl svarbu neleisti šuniui sniego naudoti kaip vandens pakaitalo ir pasirūpinti, kad pasivaikščiojimų metu jis būtų pakankamai girdomas.
Žiemą šunys taip pat netenka skysčių
Dažnas mitas teigia, kad vandens trūkumas aktualus tik vasarą. Iš tiesų žiemą šunys taip pat gali dehidratuoti. Šaltas oras dažnai būna sausas, o kvėpuodami šunys netenka nemažai drėgmės. Jei augintinis laikomas lauke, problema dar didesnė, nes vanduo dubenėlyje gali užšalti.
Svarbu reguliariai tikrinti, ar šuo turi prieigą prie šviežio vandens, ir nepamiršti jo pasiūlyti net tada, kai atrodo, kad augintinis ne itin aktyvus.
Sniegas neišsprendžia higienos problemų
Dar vienas pavojingas įsitikinimas – kad sniegas „paslepia“ šuns išmatas ir todėl jų rinkti nebūtina. Šaltis tik sulėtina irimo procesus, bet niekur jų nepanaikina. Visa tai lieka po sniegu ir išlenda pavasarį, kartu su nemaloniu kvapu ir realia grėsme visuomenės sveikatai.
Atsakingas elgesys žiemą niekuo nesiskiria nuo elgesio bet kuriuo kitu metų laiku. Švaros palaikymas yra svarbi bendros aplinkos ir kitų gyvūnų saugumo dalis.
Parazitai neišnyksta kartu su šalčiu
Nemažai šeimininkų mano, kad žiemą blusos ir erkės nekelia pavojaus. Deja, tai netiesa. Parazitai puikiai prisitaiko ir ieško šiltų vietų, o namai jiems tampa idealia aplinka. Be to, išsausėjusi žiemos oda ir silpnesnis imunitetas gali dar labiau sustiprinti niežulį ir odos problemas.
Apsauga nuo parazitų turėtų būti tęsiama ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono.
Trumpas išėjimas taip pat gali būti pavojingas
Net ir trumpas pasivaikščiojimas gali kelti riziką šuns pėdoms. Didžiausias pavojus dažnai yra ne pats šaltis, o druska ir cheminės medžiagos, barstomos ant šaligatvių. Jos dirgina letenų pagalvėles, sukelia įtrūkimus ir skausmą.
Po pasivaikščiojimų verta nuplauti ar bent nuvalyti šuns letenas ir, jei reikia, naudoti apsauginius balzamus.
Sniegas kailio nepašalina pats
Jei sniegas susivelia į gumuliukus po kailiu, šuo pats su tuo ne visada susitvarkys. Bandydamas juos išgraužti ar išlaižyti, jis gali pažeisti odą ar praryti nešvarumų. Todėl grįžus iš lauko svarbu apžiūrėti kailį ir pašalinti sniego likučius.
Pabaiga
Šunys ir žiema reikalauja ne mitais, o žiniomis pagrįstų sprendimų. Tai, kas atrodo logiška žmogui, ne visada tinka gyvūnui, ypač kai kalbame apie šaltį, drėgmę ir paslėptus pavojus aplinkoje. Kailis ne visada apsaugo, sniegas nėra saugus, o trumpas išėjimas į lauką gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Atsakinga žiemos priežiūra prasideda nuo gebėjimo kritiškai vertinti įsitikinimus ir stebėti patį šunį – jo kūno kalbą, elgesį, komfortą. Kiekvienas augintinis skirtingas, todėl universalūs patarimai ne visada tinka visiems. Kuo geriau pažinsime savo šunį ir jo poreikius, tuo saugesnė ir malonesnė jam bus žiema.
