Šuo nustos tempti pavadėlį ne tada, kai jau esate lauke ir bandote jį suvaldyti jėga, o gerokai anksčiau – dar namuose. Daugelis šeimininkų mano, kad problema prasideda vos pravėrus duris, tačiau iš tiesų viskas prasideda gerokai prieš tai. Šuns elgesys pasivaikščiojimo metu yra tiesioginė emocinės būsenos pasekmė, o ši būsena susiformuoja dar prieš užsegant pavadėlį.
Vos pamatęs pavadėlį, šuo dažnai patiria staigų jaudulį. Širdis pradeda plakti greičiau, kūnas įsitempia, galvoje – tik vienas tikslas: kuo greičiau išeiti. Tokios būsenos šuo fiziškai negali eiti ramiai. Tempimas tampa ne nepaklusnumu, o emocijų pertekliumi.
Kodėl tempimas nėra blogo auklėjimo ženklas
Labai svarbu suprasti, kad pavadėlio tempimas nėra šuns bandymas dominuoti ar „neklausyti“. Dažniausiai tai yra per didelio susijaudinimo ir nekantrumo rezultatas. Šuo nori judėti greičiau nei žmogus, nes jo pojūčiai lauke gauna šimtus signalų – kvapus, garsus, judesius.
Kai šuo išeina į lauką jau „užkaistas“, jokios komandos neveikia. Net ir dresuotas šuo tokioje būsenoje sunkiai susikaupia. Todėl bandymai taisyti elgesį tik pasivaikščiojimo metu dažnai baigiasi nusivylimu.
Lemiamas momentas – dar prieš atidarant duris
Didžiausia klaida, kurią daro dauguma šeimininkų, yra skubėjimas. Pavadėlis užsegamas tada, kai šuo jau šokinėja, sukasi, loja ar inkščia. Tokiu būdu jis išmoksta, kad būtent toks elgesys ir veda į lauką. Tai tampa ritualu, kuris kartojasi kiekvieną dieną.
Sprendimas paprastas, bet reikalaujantis kantrybės. Pavadėlis turi būti užsegamas tik tada, kai šuo yra ramus. Jei jis nerimsta, procesas sustabdomas. Ne šuo diktuoja išėjimo momentą, o žmogus. Tai ne bausmė, o aiškus signalas, kad ramybė atveria duris.
Kodėl ši strategija keičia elgesį lauke
Kai šuo išmoksta nusiraminti dar namuose, jo emocinė būsena išeinant į lauką būna visiškai kitokia. Jis nebeskrenda pro duris, o išeina labiau susikoncentravęs. Tokios būsenos šuo geriau reaguoja į aplinką, greičiau girdi šeimininką ir rečiau traukia pavadėlį.
Svarbiausia tai, kad šis metodas moko šunį savikontrolės. Jis supranta, kad ramybė duoda rezultatą. Tai tampa įpročiu, kuris ilgainiui persikelia ir į patį pasivaikščiojimą.
Kodėl traukimas pavadėliu problemos neišsprendžia
Daugelis bando kovoti su tempimu fiziškai – trumpina pavadėlį, tampo atgal ar net pyksta. Deja, tai tik dar labiau didina įtampą. Šuo jau ir taip susijaudinęs, o papildomas spaudimas tik sustiprina jo norą judėti pirmyn.
Be to, tokie veiksmai dažnai sukelia priešingą reakciją. Šuo pradeda tempti dar stipriau, nes natūraliai priešinasi spaudimui. Taip susiformuoja užburtas ratas, kuriame nei žmogus, nei šuo nesijaučia gerai.
Maži pokyčiai, kurie duoda didelį efektą
Kai šeimininkas pradeda kontroliuoti išėjimo ritualą, keičiasi visas pasivaikščiojimo scenarijus. Nebereikia šaukti ar nuolat taisyti šuns. Jis pats tampa ramesnis, nes žino, ko tikėtis.
Šuo nustos tempti pavadėlį ne per vieną dieną, tačiau pirmieji pokyčiai dažnai pastebimi labai greitai. Svarbiausia – nuoseklumas. Kiekvienas išėjimas turi prasidėti tuo pačiu principu: ramybė pirmiausia.
Kodėl svarbu keisti ne šunį, o procesą
Dažnai galvojama, kad reikia „sutaisyti“ šunį. Tačiau daugeliu atvejų pakanka pakeisti žmogaus veiksmus. Šunys labai greitai prisitaiko prie struktūros ir aiškių taisyklių. Kai procesas tampa nuspėjamas, jie jaučiasi saugiau ir elgiasi stabiliau.
Tai ypač svarbu jautresniems ar energingesniems šunims, kuriems savikontrolė nėra savaime suprantama. Tokiems šunims aiški rutina yra didžiausia pagalba.
Kada rezultatai tampa ilgalaikiai
Ilgainiui šuo pradeda sieti pavadėlį ne su chaotišku jauduliu, o su ramiu išėjimu. Ši asociacija keičia jo elgesį iš esmės. Net ir sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, sutikus kitus šunis, jis lengviau išlieka valdomas.
Svarbu suprasti, kad šis metodas nėra greitas triukas. Tai įprotis, kuris formuojamas kasdien. Tačiau būtent todėl rezultatai yra stabilūs ir ilgalaikiai.
Paprasta, bet atvira išvada
Šuo nustos tempti pavadėlį tada, kai pasivaikščiojimas prasidės ne nuo durų, o nuo ramybės. Kontroliuodami pirmąsias minutes dar namuose, jūs išsprendžiate problemą dar jai neprasidėjus. Tai ne jėgos, o supratimo klausimas. Kai keičiasi pradžia, keičiasi ir visas pasivaikščiojimas.
