Situacija, kai šuo vemia, beveik visada kelia nerimą šeimininkams. Kartais tai visiškai nepavojingas, vienkartinis organizmo atsakas, tačiau kitais atvejais vėmimas gali būti rimtos ligos požymis. Svarbiausia – suprasti, kada pakanka stebėti augintinį namuose, o kada delsti nebegalima ir būtina veterinarinė pagalba. Šuo vemia ne be priežasties, todėl šis simptomas visada turi būti vertinamas rimtai.
Kodėl šuo vemia
Vėmimą gali sukelti labai įvairūs veiksniai – nuo paprasčiausio persivalgymo iki pavojingų sisteminių ligų. Dažnai šuo vemia dėl staigių mitybos pokyčių, netinkamo ar sugedusio maisto, per greito valgymo ar maisto netoleravimo. Vėmimą taip pat gali sukelti parazitai, bakterinės ar virusinės infekcijos, įvairūs virškinamojo trakto uždegimai.
Ne rečiau vėmimas pasireiškia prarijus svetimkūnius, žaislų dalis ar kitas nevirškinamas medžiagas. Tokiais atvejais organizmas bando pašalinti tai, ko negali suvirškinti. Vėmimas gali būti susijęs ir su rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip pankreatitas, kepenų ar inkstų nepakankamumas, žarnyno nepraeinamumas ar sunkios virusinės ligos, pavyzdžiui, parvovirozė.
Svarbu suprasti, kad vien iš vėmimo fakto neįmanoma nustatyti tikslios priežasties. Jei šuo vemia dažnai, vangiai jaučiasi ar atsiranda kiti simptomai, savarankiškai spėlioti nereikėtų.
Kada šuns vėmimas nėra pavojingas
Jeigu šuo pavėmė vieną kartą, o po to elgiasi įprastai, yra žaismingas, noriai juda ir domisi aplinka, dažniausiai didelio pavojaus nėra. Tokiu atveju pakanka kurį laiką stebėti augintinį, neleisti jam ėsti kelias valandas ir užtikrinti, kad jis turėtų prieigą prie vandens.
Kartais šunys vemia suėdę žolės ar per greitai prisikimšę maisto. Tokie epizodai dažniausiai praeina savaime ir nepalieka jokių pasekmių. Vis dėlto net ir lengvas vėmimas neturėtų kartotis nuolat.
Pavojingi vėmimo požymiai
Šuns vėmimas laikomas pavojingu, kai jis kartojasi, tęsiasi ilgiau nei dvylika valandų arba yra lydimas kitų simptomų. Ypač pavojinga, jei vėmaluose matomas kraujas, putos ar tamsios, kavos tirščius primenančios masės. Tai gali rodyti vidinį kraujavimą, opas ar sunkų virškinamojo trakto pažeidimą.
Jeigu šuo vemia geltonu skysčiu, tai dažnai reiškia, kad skrandyje yra tulžies. Taip nutinka, kai skrandis tuščias arba yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos uždegimas. Kartais toks vėmimas gali būti susijęs su pankreatitu, žarnyno nepraeinamumu ar apsinuodijimu.
Baltos putos dažniausiai reiškia, kad šuo neturi kuo vemti, tačiau vėmimo refleksas vis dar aktyvus. Tai gali būti užsitęsusio skrandžio dirginimo, uždegimo ar net pavojingo skrandžio išsipūtimo požymis. Jei putos turi rausvą atspalvį, tai signalizuoja apie kraujo priemaišas ir reikalauja skubios veterinarinės apžiūros.
Kaip gydomas vemiantis šuo
Veterinarijos klinikoje pirmiausia įvertinama bendra šuns būklė. Gydytojas apžiūri gyvūną, įvertina dehidratacijos požymius, skausmą ir kitus simptomus. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekami kraujo tyrimai, išmatų analizė, echoskopija ar kiti diagnostiniai tyrimai.
Jeigu vėmimas gausus arba tęsiasi ilgą laiką, dažnai taikoma infuzinė terapija, kurios metu atstatomas skysčių ir elektrolitų balansas. Taip pat skiriami vaistai nuo pykinimo ir vėmimo. Jei nustatomas uždegimas ar infekcija, gali būti reikalingi antibiotikai ar kiti specifiniai vaistai.
Gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vėmimo priežastį, šuns amžių ir bendrą sveikatos būklę.
Mityba po vėmimo
Sugrįžus namo po gydymo labai svarbu laikytis veterinaro nurodymų. Dažniausiai rekomenduojama laikinai pakeisti mitybą į lengvai virškinamą. Tokia dieta padeda sumažinti virškinamojo trakto dirginimą ir leidžia organizmui atsigauti.
Paprastai rekomenduojami paprasti, lengvi produktai, tačiau konkretus maitinimo planas turėtų būti suderintas su veterinaru. Per anksti grįžus prie įprasto maisto, vėmimas gali atsinaujinti.
Kaip padėti šuniui namuose
Jeigu šuo vemia lengvai ir trumpai, svarbiausia yra stebėjimas. Nereikėtų savarankiškai duoti vaistų ar bandyti „gydyti“ šunį žmonėms skirtais preparatais. Tai gali tik pabloginti situaciją.
Po vėmimo naudinga stebėti, ar šuo geria vandenį, ar neatsiranda vangumo, skausmo požymių ar viduriavimo. Kai kuriais atvejais, pasitarus su veterinaru, gali būti naudingi probiotikai, padedantys atkurti žarnyno mikroflorą.
Pabaiga
Šuo vemia dėl daugybės priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Vienkartinis vėmimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau pasikartojantys ar neįprasti simptomai neturėtų būti ignoruojami. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl augintinio būklės, geriausias sprendimas – kreiptis į veterinarą. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti šuns sveikatą ir net gyvybę.
