Šuo – žmogaus draugas, bet kai kuriems jis tampa ir kolega. Tarnybiniai šunys dirba kartu su žmonėmis visame pasaulyje, o jų gebėjimai dažnai pranoksta technologijas. Jie saugo, ieško, gelbsti, aptinka, net gydo. Bet ar kada susimąstei, kiek laiko ir pastangų prireikia, kad šuo taptų profesionalu? Pažiūrėkime, kokius darbus jie atlieka ir kaip gimsta šie keturkojai herojai.
Šunys, kurie saugo ir gelbsti
Pirmoji tarnybinių šunų užduotis buvo apsauga. Dar senovėje jie saugojo turtą ir žmones, o šiandien jų vaidmuo tik išsiplėtė.
Policijos šunys – tikri universalai. Jie padeda gaudyti nusikaltėlius, ieško dingusių asmenų, aptinka narkotikus, sprogmenis ar net kraujo pėdsakus. Tokie šunys pasižymi nepaprasta uosle – jų nosys geba užuosti kvapus, kurių koncentracija tūkstančius kartų mažesnė nei žmogaus nosiai.
Pasienio šunys dirba ten, kur žmogus dažnai būtų bejėgis. Jie ieško kontrabandos, ginklų, cigarečių ar narkotikų paslėpimų. Kiekvieną dieną jų darbas padeda užkirsti kelią nusikaltimams.
O gelbėjimo šunys – tai tikri angelai ant keturių kojų. Jie naudojami po žemės drebėjimų, griūčių, sniego lavinų ar potvynių. Uosdami kvapą iš po griuvėsių, jie randa žmones, kai visos technologijos jau nebeveikia. Kartais būtent jų dėka gyvybės išgelbėjamos paskutinę minutę.
Šunys, kurie padeda žmonėms gyventi
Ne visi tarnybiniai šunys dirba uniformoje. Kai kurie jų – tylūs pagalbininkai, keičiantys gyvenimus kiekvieną dieną.
Vedliai akliesiems – turbūt labiausiai atpažįstami tarnybiniai šunys. Jie padeda regėjimo negalią turintiems žmonėms saugiai judėti, vengti kliūčių, pereiti gatvę ar rasti kelią į namus. Šie šunys turi būti be galo kantrūs, ramūs ir protingi, nes nuo jų priklauso žmogaus saugumas.
Asistentai žmonėms su negalia mokomi atidaryti duris, atnešti daiktus, pakelti raktus nuo grindų, net išjungti šviesą ar padėti apsirengti. Jie tarsi tylūs šeimos nariai, suteikiantys savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi.
Terapiniai šunys – švelnios širdys, dirbančios ligoninėse, senelių namuose, vaikų centruose. Jie ramina, mažina stresą, skatina bendrauti. Kartais vienas paglostymas ar žvilgsnis į šuns akis gali padaryti daugiau nei žodžiai.
Ką reiškia būti tarnybiniu šunimi?
Ne kiekvienas šuo gali tapti tarnybiniu. Tam reikia specifinių savybių: stabilaus charakterio, paklusnumo, smalsumo ir drąsos. Tokie šunys nuo mažens stebimi, testuojami ir kruopščiai atrenkami.
Pavyzdžiui, policijos šunims svarbiausia – energija, tvirtas nervų tipas ir aistra darbui. Jie turi nebijoti triukšmo, žmonių minios ar nepažįstamų situacijų. Vedliai akliesiems, priešingai, turi būti itin ramūs, švelnūs, nelinkę į agresiją.
Kai šuo atrenkamas, prasideda ilgas kelias – mokymai, trunkantys nuo kelių mėnesių iki net dvejų metų.
Kaip mokomi tarnybiniai šunys
Mokymas visada prasideda nuo žaidimo. Instruktoriai niekada nebaudžia – viskas paremta motyvacija ir pasitikėjimu. Kiekvienas teisingas veiksmas apdovanojamas skanėstu, žaislu ar pagyromis. Taip kuriamas ryšys tarp šuns ir žmogaus.
Vėliau užduotys tampa vis sudėtingesnės. Pavyzdžiui, kvapų paieškos šunys mokomi atskirti konkrečius kvapus tarp šimtų kitų. Iš pradžių – lengvai, su atvira pakuote, vėliau – vis sudėtingiau, kol šuo geba rasti net paslėptą molekulę ore.
Vedliai akliesiems mokomi laikytis kairėje pusėje, sustoti prieš kliūtį, rodyti laiptus ar šviesoforo vietą. Jie privalo ignoruoti kitus gyvūnus, triukšmą ir net maistą gatvėje.
Kiekvienas tarnybinis šuo turi ir savo dresuotoją – žmogų, kuris jį supranta iš žvilgsnio. Šuns ir žmogaus komanda turi tapti viena – tik tada darbas bus sėkmingas.
Tarnybinis šuo – ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas
Kai tarnybinis šuo baigia tarnybą, jam dažnai suteikiama garbinga „pensija“. Tokie šunys paprastai lieka su savo dresuotojais ar šeimomis, su kuriomis dirbo. Jie tampa pilnaverčiais šeimos nariais – juk už tą ištikimybę ir drąsą mažiausia, ką galime duoti, yra meilė ir ramybė.
Ar žinojai? Vidutiniškai vienas tarnybinis šuo per savo karjerą išgelbsti nuo kelių iki kelių dešimčių gyvybių arba padeda išaiškinti šimtus nusikaltimų.
Pabaigai
Tarnybiniai šunys – tai tylūs herojai, kurių darbas dažnai lieka nepastebėtas. Jie neturi titulų ar medalių, bet kasdien daro pasaulį saugesnį, ramesnį ir šviesesnį.
Jų lojalumas – be sąlygų, jų ištvermė – be ribų, o jų meilė žmogui – be pabaigos. Ir kai kitą kartą pamatysi šunį su liemene ar tarnybine uniforma, prisimink – prieš tave stovi ne tik augintinis, bet ir profesionalas, išmokęs tarnauti visų mūsų labui.
