Pastebėjus paraudusį, patinusį ar labiau išlindusį trečiąjį akies voką, daugeliui šeimininkų kyla nerimas. Ir ne be reikalo. Nors trečiasis vokas kasdien beveik nematomas, jo pakitimai dažnai signalizuoja apie uždegimą ar gilesnę problemą. Trečiojo akies voko uždegimas šuniui gali būti ne tik nemalonus, bet ir skausmingas, o negydomas – turėti ilgalaikių pasekmių regėjimui.
Svarbiausia suprasti, kad tai nėra vien kosmetinis pokytis. Tai simptomas, kurį reikia vertinti rimtai.
Kas yra trečiasis akies vokas ir kodėl jis toks svarbus
Šunys, skirtingai nei žmonės, turi papildomą akių apsaugos struktūrą – trečiąjį voką. Jis yra vidiniame akies kampe ir paprastai matomas tik iš dalies. Kai šuo sveikas, trečiasis vokas beveik nepastebimas.
Šio voko funkcijos labai svarbios. Jis saugo rageną nuo mechaninių pažeidimų, padeda tolygiai paskirstyti ašarų plėvelę ir palaiko tinkamą akies drėgmę. Trečiojo voko liauka gamina reikšmingą dalį ašarų, taip pat imuninius komponentus, kurie saugo akį nuo infekcijų.
Kai ši struktūra uždegama, nukenčia ne tik komfortas, bet ir visa akies apsaugos sistema.
Kaip atrodo trečiojo akies voko uždegimas
Vienas pirmųjų požymių – aiškiai matomas trečiasis vokas. Jis gali būti paraudęs, patinęs, kartais su smulkiais grūdėtais pakitimais. Dažnai kartu parausta ir visa junginė, o iš akių pradeda tekėti išskyros.
Išskyros gali būti skaidrios, gleivingos arba pūlingos. Šuo pradeda dažniau mirksėti, trinti akis letenomis ar snukiu į paviršius. Tai rodo diskomfortą, niežulį ar net skausmą.
Svarbu žinoti, kad trečiojo akies voko uždegimas dažnai nėra izoliuota problema. Jis beveik visada susijęs su kita priežastimi.
Dažniausios trečiojo akies voko uždegimo priežastys
Viena iš dažnų priežasčių – infekcijos. Bakteriniai, virusiniai ar parazitiniai susirgimai gali paveikti akis kartu su kitais organais. Tokiais atvejais šuo gali turėti ir kitų simptomų, pavyzdžiui, slogą, kosulį, karščiavimą ar bendrą silpnumą.
Virusinės ligos, tokios kaip šunų maras ar infekcinis tracheobronchitas, dažnai sukelia konjunktyvitą, kuris apima ir trečiąjį voką. Tokiais atvejais akys parausta, ragena gali tapti drumsta, o išskyros – gausios.
Kita didelė grupė priežasčių – mechaninis ar aplinkos dirginimas. Dulkės, žiedadulkės, vėjas, sausas oras ar užterštas vanduo gali sukelti junginės dirginimą. Jei dirgiklis veikia ilgai, trečiojo voko vidinėje pusėje gali susidaryti smulkūs grūdeliai, dar labiau pažeidžiantys rageną.
Dažnas atvejis – svetimkūniai. Ypač vasarą po vokais gali patekti žolės stiebai ar smulkios šiukšlės, kurios sukelia ūmų uždegimą.
Taip pat svarbūs anatominiai veiksniai. Netaisyklingai augančios blakstienos, į vidų užsirietę vokai ar brachicefalinių veislių ypatumai lemia nuolatinį ragenos dirginimą ir sausėjimą.
Imuninės sistemos ligos – sudėtingesni atvejai
Kai kuriais atvejais trečiojo akies voko uždegimas kyla dėl imuninės sistemos sutrikimų. Organizmas pradeda netinkamai reaguoti į savo audinius, sukeldamas lėtinį uždegimą.
Tokios būklės dažnai pasireiškia nuolatiniu trečiojo voko sustorėjimu, spalvos pakitimais, ragenos drumstumu ir gleivinėmis išskyromis. Liga gali kartotis, o gydymas dažnai būna ilgalaikis ir reikalaujantis nuolatinės veterinarinės priežiūros.
Šiais atvejais svarbiausias tikslas – išsaugoti regėjimą ir sumažinti uždegimo aktyvumą.
Kaip gydomas trečiojo akies voko uždegimas
Gydymas visada priklauso nuo priežasties. Nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visiems atvejams. Dažniausiai pradedama nuo vietinio gydymo – akių lašų ar tepalų, tačiau jų pasirinkimas turi būti labai atsargus.
Prieš skiriant vaistus, veterinaras įvertina ragenos būklę, ašarų gamybą ir bendrą akies sveikatą. Netinkamai parinkti lašai gali pabloginti situaciją, todėl savarankiškas gydymas nerekomenduojamas.
Kai kuriais atvejais būtina spręsti pagrindinę problemą – koreguoti vokų padėtį, šalinti svetimkūnius ar net atlikti chirurginę procedūrą.
Imuninėms ligoms dažnai reikalingas ilgalaikis gydymas, reguliarūs patikrinimai ir griežtas vaistų vartojimo režimas.
Ar galima padėti namuose
Namų priežiūra gali būti tik papildoma pagalba, bet ne pagrindinis gydymas. Svarbiausia – palaikyti akių higieną. Išskyras reikia švelniai valyti, kad jos nesikauptų ir nedirgintų audinių.
Tam tinka sterilus fiziologinis tirpalas ar švelni, atvėsinta arbata. Tačiau jokie „liaudiški“ metodai nepakeis gydymo, jei uždegimas stiprus ar užsitęsęs.
Jei per trumpą laiką nematyti pagerėjimo arba simptomai stiprėja, delsti negalima.
Pabaigai
Trečiojo akies voko uždegimas yra nedidelės, bet labai svarbios struktūros problema, kuri gali stipriai paveikti šuns savijautą. Paraudimas, patinimas ar išskyros nėra smulkmena, kuri „praeis savaime“.
Kuo anksčiau nustatoma priežastis ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir išsaugoti gerą regėjimą. Atsakinga priežiūra, kantrybė ir bendradarbiavimas su veterinaru – tai geriausias kelias padėti savo augintiniui jaustis komfortiškai ir saugiai.
