Šunų elgesys rodo rimtą problemą daug dažniau, nei mano šeimininkai. Veterinarai kasdien susiduria su atvejais, kai iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ elgesio pokytis iš tiesų buvo pirmasis rimtos ligos ar skausmo signalas. Deja, tokie ženklai neretai ignoruojami per ilgai, kol situacija tampa sudėtinga ar net pavojinga gyvybei.
Svarbu suprasti vieną esminį dalyką: šunys retai demonstruoja skausmą atvirai. Vietoje to jie keičia elgesį. Ir būtent šie pokyčiai yra tai, į ką veterinarai ragina atkreipti didžiausią dėmesį.
Staigus elgesio pasikeitimas – pavojingiausias signalas
Vienas svarbiausių perspėjimų, kuriuos kartoja veterinarijos gydytojai – staigus, nepaaiškinamas šuns elgesio pasikeitimas beveik visada turi priežastį. Šuo, kuris buvo aktyvus, žaismingas ir socialus, gali tapti uždaras, dirglus ar pernelyg ramus. Lygiai taip pat ramus šuo gali tapti neramus, destruktyvus ar neįprastai lipšnus.
Tokie pokyčiai dažnai siejami su skausmu, neurologiniais sutrikimais, hormonų disbalansu ar lėtinėmis ligomis. Elgesys keičiasi todėl, kad šuo bando prisitaikyti prie diskomforto, kurio negali paaiškinti kitaip.
Pernelyg didelis laižymasis ar graužimas
Veterinarai pabrėžia, kad nuolatinis tam tikrų kūno vietų laižymas nėra tik alergijos ar nuobodulio požymis. Dažnai tai signalizuoja skausmą, nervų pažeidimus ar vidaus organų problemas. Pavyzdžiui, letenų laižymas gali būti susijęs ne tik su oda, bet ir su sąnariais ar stuburu.
Kai šuo laižo ar graužia tą pačią vietą nuolat, net kai nėra akivaizdžių odos pažeidimų, tai laikoma rimtu įspėjamuoju ženklu. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas dažnai tik užmaskuoja problemą.
Atsitraukimas nuo žmonių ar kitų gyvūnų
Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl staigus noras būti vieniems neturėtų būti ignoruojamas. Jei augintinis pradeda slėptis, vengti kontakto, nebeateina pasitikti ar traukiasi nuo prisilietimų, tai dažnai rodo fizinį ar emocinį skausmą.
Veterinarų praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai toks elgesys buvo pirmasis vėžio, vidaus organų ligų ar lėtinių uždegimų simptomas. Šuo tiesiog stengiasi apsisaugoti ir sumažinti dirgiklius.
Padidėjęs dirglumas ar agresija
Šuo, kuris anksčiau buvo ramus, bet staiga pradeda urgzti, kandžiotis ar neadekvačiai reaguoti į prisilietimus, gali kentėti nuo stipraus skausmo. Ypač dažnai tai susiję su dantų, ausų, sąnarių ar stuburo problemomis.
Veterinarai įspėja, kad tokiais atvejais elgesio korekcijos ar bausmės yra pavojingos. Agresija čia nėra charakterio problema – tai reakcija į skausmą.
Miego, apetito ir aktyvumo pokyčiai
Ilgesnis miego poreikis, sumažėjęs apetitas ar nenoras eiti pasivaikščioti taip pat priskiriami prie signalų, kuriuos šeimininkai dažnai nurašo „nuotaikai“ ar amžiui. Tačiau veterinarai pabrėžia, kad šie požymiai ypač dažnai lydi vidaus ligas, infekcijas ar medžiagų apykaitos sutrikimus.
Net ir vyresniame amžiuje šuo neturėtų staiga „užgesti“ be aiškios priežasties.
Kodėl šeimininkai dažnai suklysta?
Didžiausia klaida – manyti, kad šuo „tiesiog taip elgiasi“. Žmonės linkę racionalizuoti pokyčius: oras, nuovargis, charakteris, amžius. Tačiau šuo neturi galimybės apsimesti. Jei keičiasi elgesys, beveik visada keičiasi ir jo savijauta.
Veterinarai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas dažnai leidžia išvengti sudėtingo gydymo ar negrįžtamų pasekmių.
Pabaiga
Šunų elgesys rodo rimtą problemą tada, kai jis keičiasi be aiškios priežasties ir išlieka ilgesnį laiką. Tai ne „fazė“ ir ne „užgaida“. Tai kūno siunčiama žinutė, kurią šeimininkas privalo išgirsti.
