Ar kada pajutai, kad vos paglostęs šunį ar katę tarsi atsidūsti lengviau? Tai ne šiaip sutapimas – augintiniai iš tiesų gerina psichinę sveikatą. Jie padeda mažinti stresą, sukuria ramybės jausmą, skatina emocinį stabilumą ir net stiprina širdį – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Štai kaip mūsų keturkojai draugai keičia emocinę pusiausvyrą kasdien.
1. Glostymas mažina stresą ir kelia nuotaiką
Vos 10 minučių, praleistų glostant šunį ar katę, sumažina kortizolio – streso hormono – kiekį ir padidina oksitocino – meilės hormono – lygį.
Mokslininkai patvirtino: žmonės, kurie kasdien bendrauja su gyvūnais, turi mažesnį kraujospūdį, geresnį miegą ir šviesesnę nuotaiką. Tad kai tavo murklė įsitaiso ant kelių – tai ne tik malonumas, bet ir natūrali emocinė terapija.
2. Augintiniai mažina vienišumą ir gerina socialinį ryšį
Augintinis suteikia draugiją ir emocinį palaikymą, ypač tiems, kurie gyvena vieni. Šunų šeimininkai dažniau bendrauja su kitais žmonėmis – pasisveikina, kalbasi, dalinasi patirtimi.
Tai ypač svarbu psichinei sveikatai, nes socialiniai ryšiai mažina depresijos riziką ir padeda išlaikyti optimizmą.
3. Rūpestis gyvūnu suteikia prasmės
Turėti augintinį – tai kasdienis rūpestis, kuris padeda išlaikyti struktūrą ir emocinę pusiausvyrą. Šunį reikia išvesti, katę pamaitinti, narvelį išvalyti.
Šios mažos pareigos suteikia stabilumo pojūtį ir padeda įveikti liūdesį ar tuštumą. Psichologai pastebi, kad žmonės, turintys augintinių, greičiau atsigauna po netekčių ar depresijos epizodų, nes jie jaučia, jog yra reikalingi.
4. Gyvūnai moko buvimo čia ir dabar
Ar pastebėjai, kaip tavo katė susikaupia stebėdama saulės spindulį ant sienos? Arba kaip šuo džiaugiasi kiekvienu pasivaikščiojimu?
Gyvūnai gyvena dabartyje – ir moko to paties mus. Leidžiant laiką su augintiniu, sumažėja nerimas, nes mintys iš praeities ar ateities grįžta į dabartį. Tai natūrali, kasdienė sąmoningumo (angl. mindfulness) praktika.
5. Daugiau judėjimo = daugiau laimės hormonų
Šunys – geriausi treneriai! Kasdienis pasivaikščiojimas padeda ne tik jiems, bet ir mums – gerėja fizinė forma, išsiskiria endorfina ir serotoninas, kurie kelia nuotaiką.
Judėjimas gryname ore mažina įtampą ir padeda kovoti su depresija bei nemiga. Tad kai tavo šuo žiūri į tave prašančiomis akimis – žinok, jis kviečia ne tik į lauką, bet ir į geresnę emocinę savijautą.
6. Besąlygiška meilė – geriausia terapija
Augintiniai myli be išlygų. Jie nevertina, nesmerkia, neprašo būti tobuliems. Jie tiesiog būna šalia.
Toks emocinis ryšys be žodžių suteikia saugumo, ramybės ir pasitikėjimo jausmą. Ne veltui vis daugiau psichologų naudoja gyvūnų terapiją dirbdami su pacientais, patiriančiais stresą ar emocinius sutrikimus.
7. Gyvūnai padeda vaikams ir senjorams
Vaikai, augantys su gyvūnais, išmoksta empatijos, atsakomybės ir socialinių įgūdžių.
Senjorams augintiniai padeda kovoti su vienišumu, skatina judėti ir palaiko teigiamą nuotaiką.
Vien tik šuns ar katės buvimas namuose gali reikšmingai pagerinti emocinę sveikatą ir suteikti gyvenimui džiaugsmo.
8. Net žiūrint gyvūnų vaizdo įrašus mažėja stresas
Ar žinojai, kad net ir žiūrint šuniukų ar kačiukų video streso lygis sumažėja iki 35 %?
Tai reiškia, kad gyvūnai – net virtualiai – gali teigiamai paveikti mūsų nuotaiką. Tad kai pavargsti po sunkios dienos, kelios minutės su mielais gyvūnėliais gali būti paprasčiausias, bet veiksmingas būdas pagerinti psichinę būseną.
Išvada: gyvūnai gydo be žodžių
Augintiniai primena, kas iš tiesų svarbu – šiluma, meilė, buvimas kartu. Jie ramina, džiugina, padeda atrasti pusiausvyrą ir jaustis gyviems.
Tad jei ieškai būdo, kaip sustiprinti psichinę sveikatą ir emocinę gerovę, galbūt sprendimas – visai šalia. Jis murkia, vizgina uodegą arba laukia tavęs prie durų.
Meilė gyvūnui – tai meilė sau.
