Šaltas dušas ar karšta vonia – kas iš tiesų geriau kūnui?

Šaltas dušas ar karšta vonia. Prausimasis šaltame duše.
Nuotrauka iš pixabay.com

Ar kada po sunkios dienos stovėjai prie vonios ir galvojai: „Gal šiltai atsipalaiduoti ar verčiau šaltu vandeniu save pažadinti?“ Vienas žada ramybę, kitas – sprogstančią energiją. Bet kuris pasirinkimas iš tiesų naudingesnis tavo kūnui?

Atsakymas – priklauso nuo to, ko tavo kūnui reikia. Abu variantai turi savo naudų, ir jei žinai, kada kurį rinktis, gali išnaudoti juos kaip natūralų vaistą be tablečių.

Šaltas dušas – tavo natūralus energijos šaltinis

Pirmas kontaktas su šaltu vandeniu šokiruoja. Oda sako „ne“, bet kūnas pabunda. Po kelių sekundžių pajunti, kaip kvėpavimas gylėja, širdis plaka greičiau, o galvoje atsiranda keistas aiškumas. Tai ne magija – tai fiziologija.

Šaltas vanduo priverčia organizmą įjungti gynybos mechanizmą. Kraujagyslės susitraukia, kraujas ima cirkuliuoti greičiau, o smegenys išskiria adrenaliną ir noradrenaliną – hormonus, kurie tave „įjungia“.

Ar žinojai, kad šalto vandens poveikis gali prilygti trumpai meditacijai? Po kelių savaičių reguliarių dušų kūnas išmoksta lengviau reaguoti į stresą. Ir tai jau patvirtinta tyrimais – žmonės, kurie kasdien maudosi šaltame vandenyje, rečiau serga, geriau miega ir dažniau jaučiasi žvalūs.

Kada rinktis šaltą dušą?

  • Rytais, kai reikia energijos vietoj kavos.
  • Po treniruotės, kai nori greičiau atsigauti.
  • Kai jautiesi pavargęs, apsnūdęs ar prislėgtas – šaltas vanduo pažadina kūną ir protą.

Tiesa, yra viena taisyklė: jei jauti, kad kūnas nusilpęs, peršalęs ar sergi – šaltas dušas ne tau. Tada geriau šiluma, ne šokas.

Karšta vonia – poilsis, kuris gydo daugiau nei raumenis

Karštas vanduo – tai priešingybė šaltam dušui. Čia nėra šoko, tik atsipalaidavimas. Vos paneri, kūnas ima lėtėti. Raumenys atsileidžia, protas ima plūduriuoti.

Šiluma plečia kraujagysles, todėl pagerėja kraujotaka, sumažėja raumenų įtampa ir net širdis dirba ramiau. Kartu didėja serotonino – laimės hormono – gamyba. Todėl po karštos vonios ne tik kūnas, bet ir nuotaika tampa lengvesnė.

Ar žinojai, kad karšta vonia gali pagerinti miego kokybę taip pat, kaip šilta arbata? Po tokio maudymosi kūno temperatūra trumpam pakyla, o kai pradeda kristi – smegenys gauna signalą: „laikas miegoti“.

Kada rinktis karštą vonią?

  • Vakare, kai nori nuraminti mintis ir kūną.
  • Po įtemptos dienos ar fizinio krūvio.
  • Kai jauti, kad kūnas sustingęs ar skauda sąnarius.

Svarbiausia – nepersistenk. Vanduo neturi būti verdantis. Optimalu – 37–39 laipsniai. Ir ne ilgiau nei 20 minučių.

Šaltas dušas ar karšta vonia. Tinkama temperatūra karštai voniai.
Tinkama vandens temperatūra atsipalaidavimui. Nuotrauka iš pixabay.com

O gal geriausias sprendimas – derinti abu?

Skamba paradoksaliai, bet dauguma sveikatos specialistų sutinka: šaltas ir karštas vanduo kartu gali būti tikras energijos ir regeneracijos duetas.

Trumpas karšto vandens pliūpsnis atpalaiduoja, o paskui šaltas dušas pažadina. Tokia kontrastinė terapija treniruoja kraujagysles, stiprina imunitetą ir gerina odos tonusą.

Pabandyk paprastą ritualą:
pradėk nuo šilto dušo, kad kūnas atsipalaiduotų, tada 20 sekundžių šalto vandens, ir vėl šiltas. Kartok kelis kartus. Po to jausies tarsi po masažo ir kavos vienu metu.

Išvada: tavo kūnas visada žino atsakymą

Nėra universalaus pasirinkimo. Kartais kūnui reikia šoko, kartais – apkabinimo. Šaltas dušas duoda energijos ir stiprina, karšta vonia ramina ir gydo.

Tad klausyk savo kūno. Jei ryte norisi veikti – rinkis šaltą dušą. Jei vakare jauti įtampą – pasinerk į karštą vandenį. O jei nori abiejų pasaulių, kontrastas padarys stebuklus.

Vanduo – paprasčiausia, bet viena galingiausių priemonių mūsų gerai savijautai. Tik reikia žinoti, kaip juo pasinaudoti.

Ankstesnis straipsnisAr tikrai reikia papildų žiemą? Mitai ir tiesa apie vitaminą D
Kitas straipsnisAr tavo šuo tave sapnuoja? Ką rodo gyvūnų miegas ir judesiai naktį