Toksoplazmozė: kas tai ir kuo ji pavojinga

Taksoplazmoze.
Toksoplazmozė – viena labiausiai paplitusių parazitinių infekcijų pasaulyje, tačiau kartu ir viena labiausiai apipinta baimėmis. Nuotrauka iš freepik.com

Toksoplazmozė – viena labiausiai paplitusių parazitinių infekcijų pasaulyje, tačiau kartu ir viena labiausiai apipinta baimėmis. Ją sukelia vienaląstis parazitas Toxoplasma gondii. Dauguma užsikrėtusių žmonių apie tai net neįtaria, nes liga dažniausiai praeina be simptomų arba primena lengvą peršalimą. Vis dėlto tam tikroms žmonių grupėms toksoplazmozė gali būti itin pavojinga ir sukelti labai rimtų pasekmių.

Didžiausias pavojus kyla nėščiosioms, nes ūmi infekcija nėštumo metu gali pažeisti vaisių. Rizikos grupėje taip pat yra žmonės, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligų ar gydymo.

Kaip užsikrečiama toksoplazmoze

Toxoplasma gondii gali užkrėsti daugelį šiltakraujų gyvūnų, tačiau galutinis šio parazito vystymosi šeimininkas yra katė. Tik kačių organizme parazitas dauginasi lytiškai ir su išmatomis išskiria oocistas, kurios patenka į aplinką.

Katė dažniausiai užsikrečia suėdusi užkrėstą grobį. Parazitas jos organizme dauginasi ribotą laiką, paprastai vieną–dvi savaites, tačiau per šį laikotarpį į aplinką patenka milijonai itin atsparių oocistų. Šios struktūros gali ilgai išlikti dirvožemyje, vandenyje ar ant įvairių paviršių.

Žmogus dažniausiai užsikrečia ne nuo pačios katės, o per maistą. Parazito cistos aptinkamos nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje, ypač kiaulienoje, avienoje ir jautienoje. Taip pat užsikrėsti galima valgant nenuplautus vaisius ar daržoves, užterštas dirvožemiu.

Kitas galimas užsikrėtimo kelias – kontaktas su kačių išmatomis. Tai gali nutikti tvarkant kraiko dėžutę ar liečiant užterštus paviršius ir vėliau rankomis palietus burną. Šunys ir kiti gyvūnai gali veikti kaip mechaniniai pernešėjai, nors patys ligos neplatina.

Rečiau toksoplazmozė perduodama per pažeistą odą ar gleivines. Tai aktualu veterinarams, mėsos pramonės darbuotojams ar medžiotojams. Pavojingiausias kelias – užsikrėtimas nėštumo metu, kai parazitas per placentą gali patekti vaisiui.

Kam toksoplazmozė pavojingiausia

Daugumai sveikų žmonių toksoplazmozė nesukelia rimtų problemų. Organizmas suformuoja imuninį atsaką, o parazitas pereina į neaktyvią formą ir gali išlikti audiniuose daugelį metų nesukeldamas jokių simptomų.

Visai kitaip liga gali pasireikšti žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Tokiais atvejais parazitas gali pažeisti smegenis, akis ar kitus organus ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Nėščiosioms toksoplazmozė ypač pavojinga, jei infekcija įvyksta pirmą kartą nėštumo metu. Kuo ankstesnis nėštumo laikotarpis, tuo sunkesnės pasekmės vaisiui. Ankstyva infekcija gali baigtis persileidimu, o vėliau užsikrėtusiems kūdikiams galimi regos sutrikimai, traukuliai, gelta, padidėjusios kepenys ar blužnis.

Toksoplazmozės simptomai

Taksoplazmoze. Didžioji dalis nejaučia jokių požymių.
Didžioji dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Nuotrauka iš freepik.com

Didžioji dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Kai kuriais atvejais liga pasireiškia lengvais, į gripą panašiais požymiais. Tai gali būti karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai, galvos skausmas ar padidėję limfmazgiai.

Nėščios moterys dažniausiai taip pat nejaučia jokių simptomų, todėl infekcija gali likti nepastebėta be kraujo tyrimų. Dėl šios priežasties toksoplazmozė laikoma klastinga liga.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė parazito buvimo forma gali turėti subtilų poveikį elgesiui. Pastebėtas lėtesnis reakcijos laikas, dėmesio sutrikimai ar didesnis polinkis rizikuoti. Šie poveikiai nėra iki galo išaiškinti, tačiau laikomi papildoma šio parazito savybe.

Kaip nustatoma toksoplazmozė

Liga diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai. Jie leidžia atskirti, ar infekcija yra aktyvi, ar persirgta anksčiau. Teigiamas atsakymas nebūtinai reiškia pavojų – dažnai tai rodo jau susiformavusį imunitetą.

Nėštumo metu, įtarus ūmią infekciją, atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti vaisiaus būklę ir riziką.

Toksoplazmozės profilaktika

Efektyviausia apsauga nuo toksoplazmozės yra higiena ir atsakingi kasdieniai įpročiai. Rekomenduojama kruopščiai termiškai apdoroti mėsą, plauti vaisius ir daržoves, dažnai plauti rankas, ypač po darbo sode ar sąlyčio su žalia mėsa.

Nėštumo metu patariama vengti kontakto su kačių išmatomis. Jei namuose laikoma katė, jos kraiko dėžutę geriau patikėti kitiems šeimos nariams arba tvarkyti mūvint pirštines. Katėms rekomenduojama duoti tik termiškai apdorotą ar pramoninį pašarą ir nelaikyti jų lauke.

Svarbu pabrėžti, kad katės nėra pagrindinis žmonių užsikrėtimo šaltinis. Daug dažniau toksoplazmozė perduodama per nepakankamai paruoštą maistą.

Pabaiga

Toksoplazmozė yra labai paplitusi, bet dažniausiai nepavojinga infekcija. Vis dėlto nėščiosioms ir žmonėms su silpnesniu imunitetu ji gali sukelti itin rimtų pasekmių. Žinodami, kaip užsikrečiama ir laikydamiesi elementarių higienos taisyklių, galime reikšmingai sumažinti riziką ir apsaugoti tiek save, tiek būsimus kūdikius.

Ankstesnis straipsnisKaip šunys rūpinasi savo kailiu ir kodėl tai svarbu
Kitas straipsnisŠuo vemia – ką daryti ir kada sunerimti