Ar kada susimąstei, kodėl katės judina ausis – net tada, kai atrodo, kad ji ramiai miega? Viena ausis pasisuka į priekį, kita – į šoną, o kartais jos virpteli tarsi gyventų atskirą gyvenimą. Šie judesiai nėra atsitiktiniai. Katės ausys – tai sudėtinga komunikacijos ir išgyvenimo sistema, sukurta per tūkstantmečius.
Kačių ausys – evoliucijos šedevras
Katės geba valdyti išorinę ausies dalį – trikampio formos kaušelį, kurį mes matome virš galvos. Žmonės šio gebėjimo neturi: mes negalime pasukti ar prispausti ausų, o katės tai daro lengvai ir tiksliai.
Kiekvienoje ausyje yra net 32 raumenys, leidžiantys judėti visiškai nepriklausomai. Viena ausis gali klausytis žmogaus, o kita – stebėti, kas vyksta kambario gilumoje. Dėl šios priežasties katės girdi garsus, kurių žmogaus ausis net nepajunta.
Kačių ausys – tikras garso radaras
Kačių ausys sukurtos taip, kad sustiprintų garsus iki 20 procentų. Kai ausys pasisuka į garso šaltinį, jos tarsi „suranda“ tikslų jo tašką ir perduoda informaciją į vidinę ausį.
Tai padeda katei:
- greitai nustatyti garso kryptį;
- atskirti draugiškus ir pavojingus garsus;
- išlikti budriai net miegant;
- medžioti tyliai ir efektyviai.
Tokie gebėjimai yra išlikę iš laukinių protėvių laikų, kai gera klausa reiškė galimybę išgyventi. Net ir gyvenant namuose šis instinktas išliko nepakitęs – katė vis dar „skenuoja“ aplinką kiekvienu ausies krustelėjimu.
Pabandyk pats: mažas eksperimentas
Norint suprasti, ką jaučia katė, galima atlikti paprastą bandymą. Atsistok tylioje patalpoje ir įsiklausyk į tolimą, tylų garsą – pavyzdžiui, šaldytuvo ūžesį. Tada uždėk delną už ausies taip, kad jis sudarytų tarsi kaušelio tęsinį, ir pasuk jį į įvairias puses.
Pastebėsi, kad garsas tapo aiškesnis ir stipresnis. Katės ausys veikia panašiai, tik daug tiksliau – jos gali keisti kryptį akimirksniu ir fiksuoti net menkiausius virpesius.
Kai ausys gyvena savo gyvenimą
Dažnai galima pastebėti, kad viena katės ausis pasisukusi į priekį, o kita – į šoną ar net atgal. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo atsitiktinis judesys, tačiau iš tiesų tai – labai tikslus informacijos rinkimo būdas. Katės smegenys vienu metu analizuoja garsus iš skirtingų krypčių, todėl ji gali sekti kelis šaltinius iš karto.
Pavyzdžiui, kol tu šauki ją iš virtuvės, viena ausis jau „gaudo“ tavo balsą, o kita – stebi, ar už lango neskrenda paukštis. Tokiu būdu katė išlieka budri ir viską kontroliuojanti.
Net jei atrodo, kad ji tavęs neklauso, jos ausys vis tiek reaguoja – jos lengvai krusteli, vos tik išgirdus tavo balsą. Tai reiškia, kad katė girdi, bet pati sprendžia, ar verta atsakyti. Ir čia slypi tikras kačių charakterio bruožas – jos niekada nereaguoja iš pareigos, o tik tada, kai pačios to nori.
Kartais šeimininkai mano, kad katė kurčia ar abejinga, nes ji neateina, kai šauki vardu. Tačiau iš tiesų katė puikiai žino, kad šauki būtent ją – ji tiesiog pasirenka… ignoruoti. Šis „pasirinktinio klausymosi“ gebėjimas puikiai apibūdina katės prigimtį: nepriklausomą, orią ir turinčią savo taisykles.
Ausys – langas į katės pasaulį
Kačių ausys ne tik padeda girdėti, bet ir atskleidžia emocijas. Ausys nukreiptos į priekį reiškia susidomėjimą, pasuktos į šonus – nerimą ar nepasitikėjimą, o prispaustos prie galvos – baimę ar pyktį.
Stebėdamas ausų judesius, gali daug sužinoti apie savo augintinės nuotaiką. Katės kalba tyliai, bet aiškiai – tereikia išmokti klausytis ne tik ausimis, bet ir dėmesiu.
Išvada
Katės ausys – ne tik miela išvaizdos detalė, bet ir sudėtingas informacijos rinkimo įrankis. Jos leidžia gyvūnui girdėti pasaulį taip, kaip mes niekada negalėtume. Stebėdamas, kaip juda tavo katės ausys, gali suprasti jos emocijas, poreikius ir nuotaiką. Tai tarsi slaptas kodas, kurį gali išmokti skaityti – tereikia šiek tiek kantrybės ir meilės.
