Kai sakome „meluoja kaip žmogus“, retai pagalvojame, kad gyvūnai šį meną taip pat įvaldę.
Gamtoje melas – tai ne blogis, o išgyvenimo būdas. Vieni gyvūnai apsimeta, kad yra mirę, kiti – kad yra pavojingesni nei iš tikrųjų, o kai kurie net apgaudinėja savo gentainius dėl… maisto ar dėmesio.
Tad pažvelkime į keletą gamtos melagių, kurių gudrybės ne kartą nustebino net mokslininkus.
1. Varnai – tikri psichologai su sparnais
Jei galvotum, kad varnos tiesiog krankia ir slepia riešutus, labai klystum.
Tyrimai rodo, kad šie paukščiai geba apsimesti, jog slepia maistą vienoje vietoje, nors iš tikrųjų jį paslepia kitoje – taip suklaidindami kitus paukščius, stebinčius iš šono.
Dar įdomiau: varna „meluoja“ tik tada, kai jaučiasi stebima – vadinasi, ji supranta kito gyvūno ketinimus. Tai vienas iš aukščiausio lygio intelekto požymių gyvūnų pasaulyje
2. Beždžionės – aktoriai be scenos
Primatai žinomi kaip gudruoliai, tačiau kai kurie jų – tikri apgavystės meistrai.
Pavyzdžiui, vervetų beždžionės kartais skleidžia pavojaus signalą, nors jokio pavojaus nėra. Kodėl?
Kad nukreiptų kitų dėmesį nuo maisto ir galėtų pačios greitai jį pasiimti!
Tai tarsi „melagingas aliarmas“, naudojamas ne iš baimės, o iš išskaičiavimo.
3. Lapės – klasikinės apgavikės
Lapių gudrumas apdainuotas pasakose, bet gamtoje jis visai realus.
Medžiodamos jos geba apsimesti, kad bėga viena kryptimi, o paskui staigiai pakeičia kursą, kad apgautų grobį ar medžiotojus.
Kai kurios lapės net elgiasi taip, lyg būtų sužeistos, kad atitrauktų plėšrūnus nuo savo urvo su jaunikliais.
Tai ne instinktas – tai sąmoninga apgaulė iš meilės savo vaikams.
4. Delfinai – vandenyno strategai
Delfinai ne tik žaidžia, bet ir meluoja išmaniai.
Kai kuriuose tyrimuose jie apmokyti atlikti užduotis už atlygį (žuvį). Kai kurie delfinai „saugo“ objektus, bet slepia dalį jų, kad vėliau vėl parodytų ir gautų papildomą maistą.
Kitaip tariant, tai – planuota apgavystė, paremta logika ir atlygio sistema.
5. Katės – švelnios manipuliatorės
Katės moka meluoti subtiliai – ypač savo šeimininkams.
Jos išmoksta miaukti tam tikru tonu, kuris primena kūdikio verksmą, kad išgautų greitesnę reakciją ar maistą.
Be to, kai kurios katės „apsimeta“ abejingos, nors puikiai žino, kad bus paglostytos, jei atrodys neprieinamos.
Tikra emocinė strategė – miela, bet klastinga.
6. Gyvatės ir driežai – apsimetimo meistrai
Kai kurios gyvatės ir driežai turi neįtikėtiną savybę: apsimeta mirusiais.
Jos išverčia kūną, iškiša liežuvį, net išskiria kvapą, imituojantį puvimą.
Tokiu būdu plėšrūnai praranda susidomėjimą – juk kam valgyti tai, kas „jau sugedo“?
Mokslininkai šį elgesį vadina tanatoze – gyvūnų pasaulio „Oskaru“ už vaidybą.
7. Aštuonkojai – formų ir spalvų apgavikai
Aštuonkojai – turbūt didžiausi chameleonai jūroje. Jie ne tik keičia spalvą, bet ir kūno formą, kad apsimestų akmeniu, dumbliu ar net kitu pavojingu gyvūnu, pavyzdžiui, jūrų gyvate.
Kai kurie aštuonkojai taip meistriškai imituoja aplinką, kad jų neatpažįsta net kiti jūros gyviai. Tai – aukščiausio lygio apgaulė, paremta išlikimu.
5. Kregždės – meilės melagės
Gamtoje pasitaiko ir emocinių manipuliacijų. Kregždės patelės kartais melagingai skleidžia pavojaus garsus, kai jų patinėliai flirtuoja su kitomis.
Tuo metu patinai nutraukia „romantinį susitikimą“ ir grįžta prie savo lizdo.
Taigi net paukščiai moka pavydėti – ir panaudoja apgaulę kaip gynybos priemonę!
Išvada: apgaulė – išgyvenimo menas
Gamtoje melas – tai ne moralės klausimas, o išgyvenimo strategija.
Gyvūnai, kurie moka meluoti, turi didesnę galimybę apsisaugoti, pamaitinti jauniklius ar išvengti pavojaus.
Gal todėl gamta juos apdovanojo ne tik instinktais, bet ir gudrumu.
Tad kitą kartą, kai tavo katė „vaidins“ alkaną arba varna slėps riešutą, žinok – tu bendrauji su tikru gamtos strategu.
