Ar kada susimąstei, kodėl kai kurie veterinarai griežtai rekomenduoja neleisti katės į lauką vienos? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekaltas malonumas – grynas oras, saulės spinduliai, žolės kvapas… Tačiau už šio idiliško vaizdo slypi rimti pavojai, galintys sutrumpinti tavo augintinio gyvenimą net kelis kartus.
Vidutinė namų katė gyvena 15–17 metų, o lauke vienos klaidžiojančios katės – vos 2–5 metus. Skirtumas stulbinantis, tiesa? Pažiūrėkime, kas iš tiesų laukia mūsų murklių už durų slenksčio.
1. Kraštutinės temperatūros: kai šaltis ar karštis tampa pavojingi
Katinai mėgsta šilumą, bet jų organizmas jautrus temperatūrų svyravimams. Kai termometras krenta žemiau +7 °C, katėms jau darosi nekomfortiška, o esant 0 °C ir žemiau – gresia nušalimai bei hipotermija.
Vasarą pavojus priešingas: kai temperatūra viršija +38 °C, katės gali patirti šilumos smūgį, kuris sukelia traukulius ar net inkstų pažeidimus.
Trumpai tariant – katėms, kaip ir žmonėms, saugiausia temperatūra yra tarp +15 ir +30 °C. Jei nori, kad tavo murklė jaustųsi gerai, neleisk jai būti lauke per ilgai nei per karštą, nei per šaltą dieną.
2. Laukiniai gyvūnai: nuo lapių iki šunų
Taip, katės – puikios medžiotojos. Bet lauke jos pačios gali tapti grobiu. Katę gali užpulti lapė, šuo ar net kitas agresyvus katinas.
Be to, kontaktas su laukiniais gyvūnais kelia riziką užsikrėsti parazitais ar infekcijomis. Kai kurios katės suserga po to, kai suėda užkrėstą paukštį ar pelę. O juk dar vienas skaudus faktas – laukinėje gamtoje klaidžiojančios katės mažina paukščių ir smulkių gyvūnėlių populiaciją, trikdydamos vietos ekosistemą.
Tad išleisdami katę „pažvejoti“, rizikuojame ne tik jos sveikata, bet ir gamtos pusiausvyra.
3. Parazitai ir ligos: nematomi, bet labai tikri priešai
Blusos, erkės, kirmėlės, grybeliai – visa tai tyko katės kailio ir žarnyno. Lauke jos gali parsinešti spuogų sukeliantį odos grybelį (vadinamą „grybelį“), toksoplazmozę ar net kačių leukemijos virusą.
Dar blogiau, kai kurios infekcijos pavojingos ir žmonėms. Pavyzdžiui, grybelis (angl. ringworm) gali persiduoti šeimininkui.
Jei tavo katė vis dėlto leidžiasi į lauką, pasirūpink, kad ji būtų paskiepyta ir naudotų antiparazitines priemones ištisus metus.
4. Automobiliai – tylūs žudikai
Tai viena dažniausių lauke gyvenančių kačių žūties priežasčių. Katinai greiti, bet vairuotojai – ne visada budrūs.
Net jei avarija nesibaigia mirtimi, sužalota katė gali likti su lėtiniais kvėpavimo sutrikimais, šlapimo pūslės problemomis ar amputuota letenėle.
Trumpai tariant – gatvė niekada nėra saugi vieta katei. Net jei ji atrodo „gudri“ ir įpratusi prie eismo.
5. Žmonės – ne visi draugiški
Ne visi žmonės elgiasi su katėmis su meile. Kai kurie gali manyti, kad klaidžiojanti katė – benamė, ir „geranoriškai“ ją pasiimti.
Deja, pasitaiko ir žiauresnių atvejų – nuodai, spąstai ar net šautuvai. Tokie incidentai nėra mitas – veterinarai kasmet gauna sužeistų ar nunuodytų kačių.
Todėl, jei tavo murklė mėgsta išeiti į lauką, bent pasirūpink, kad ji turėtų antkaklį su tavo kontaktais ir mikroschemą.
6. Nuodai ir chemikalai
Trąšos, pesticidai, automobilių antifrizas ar net paprasti valikliai – visos šios medžiagos katėms toksiškos.
Katės linkusios laižytis letenas, todėl pakanka vos kelių lašų nuodingos medžiagos, kad prasidėtų apsinuodijimas, vėmimas ar kepenų pažeidimas.
Jei įtari, kad katė parėjo iš lauko apsinuodijusi (pvz., drebėdama ar vėmusi), nedelsdami kreipkis į veterinarą – laikas čia svarbus.
7. Audros ir stichijos
Per lietus, audras, sniegą ar karščio bangas katė gali pasimesti ar susižeisti. Ji neturi kur pasislėpti nuo krušos, skęsta per potvynius, arba gali būti užklupta gaisro.
Net ir gamtos stichijos, atrodytų, trumpalaikės, gali baigtis tragedija – katė sušąla, pasimeta ar žūsta po griuvėsiais.
Tad kai matai artėjančią audrą – laikyk savo augintinį namuose. Jis tau už tai padėkos savo murkimu.
8. Pasiklydimas – didžiausias pavojus iš visų
Katės turi natūralų instinktą tyrinėti teritoriją. Tačiau jų „namų zona“ gali apimti net kelis kvadratinius kilometrus. Vienas neatsargus posūkis – ir katė jau nežino, kaip grįžti.
Statistika sako, kad tik apie 10 % pasiklydusių kačių sugrįžta namo. Būtent todėl mikroschema ir adresinė antkaklyje – būtinos. Jos gali lemti, ar tavo augintinis grįš namo, ar liks svetimoje vietoje.
Kaip suteikti katei saugų „lauko“ džiaugsmą?
Laukas – ne būtinai blogis, jei viskas daroma saugiai.
- Pabandyk pavadėlį su petnešomis. Daugelis kačių po kelių bandymų pripranta vaikščioti su šeimininku.
- Įrenk „katio“ – aptvertą erdvę balkone ar kieme. Taip katė mėgausis oru, bet liks saugi.
- Pasirūpink skiepais, apsauga nuo parazitų ir mikroschema.
Taip tu suteiksi savo augintinei geriausius abiejų pasaulių privalumus – gamtos pojūtį ir saugų, ilgą gyvenimą.
Išvada: meilė – tai saugumas
Mūsų katės mums pasitiki be išlygų. O mūsų pareiga – saugoti jas nuo pavojų, kurių jos pačios nesupranta.
Tad kitą kartą, kai tavo murklė žvilgtels į duris su prašančiomis akimis, pagalvok – gal geriau kartu į lauką su pavadėliu, nei viena į nežinią.
Juk mylėti savo katę reiškia rūpintis ja – net kai ji to dar nesupranta.
