Ar kada nors pagauni save žiūrintį į savo katę ir bandantį atspėti, ką ji galvoja? Vieną akimirką ji murkia, glaustosi prie tavo kojos, o po minutės – stebi tave iš tolo su karališku įtarumu. Katės – tikros paslapčių meistrės. Jos nekalba žodžiais, tačiau kiekvienas judesys, žvilgsnis ar net ausies kryptis gali išduoti daugiau, nei bet koks „miau“.
Daugelis šeimininkų mano, kad katės elgesys – tiesiog kaprizai. Tačiau iš tiesų jos nuolat siunčia signalus. Tik reikia juos išmokti „skaityti“. Kai tai padarai, santykis su augintine tampa kitoks – švelnesnis, aiškesnis, kupinas abipusio pasitikėjimo.
1. Uodega – katės emocijų barometras
Katės uodega – tarsi nuotaikos rodyklė. Ji pasako beveik viską, ką tuo metu jaučia tavo augintinė.
Pakelta uodega – pasitikėjimo ženklas. Taip katė sveikina šeimininką, kai džiaugiasi jo grįžimu. Jei uodegos galiukas lengvai virpa, ji tiesiog kupina džiaugsmo. Nuleista uodega dažniausiai reiškia nerimą ar baimę, o greitai besiblaškanti – susierzinimą. Tai momentas, kai geriausia leisti katei šiek tiek ramybės.
Trumpai tariant: jei nori suprasti savo katę, žiūrėk ne į akis – žiūrėk į uodegą. Ji niekada nemeluoja.
2. Akys, ausys ir ūsai – tylieji emocijų vertėjai
Katės veidas – tikras emocijų žemėlapis. Jos akys, ausys ir net ūsai kalba garsiau nei garsai.
Kai katė lėtai mirksi į tave, tai reiškia pasitikėjimą ir ramybę. Tai tarsi tylus būdas pasakyti „aš tave priimu“. Pabandyk atsakyti tuo pačiu – lėtai mirktelk atgal. Tai mažas, bet stiprus būdas stiprinti ryšį.
O štai plačiai išsiplėtę vyzdžiai rodo susidomėjimą, įtampą arba net baimę. Tokiu atveju katė stebi aplinką ir vertina, ar viskas saugu.
Ausys – dar vienas svarbus signalas. Kai jos nukreiptos į priekį, katė smalsauja, kai prispaustos – ji įsitempusi arba gynybinėje būsenoje. O jei ausys juda į šonus – tai reiškia, kad ji klausosi kelių garsų vienu metu ir yra budri.
Katės ūsai taip pat turi savo vaidmenį. Nukreipti į priekį – ženklas, kad ji smalsi ir aktyvi. Prispausti prie veido – atsargumas arba baimė.
Ši visuma – akys, ausys ir ūsai – sukuria jos nuotaikos portretą. Kuo labiau į tai įsiklausysi, tuo aiškiau suprasi, ką ji bando pasakyti be žodžių.
Kūno kalba – kaip katė parodo pasitikėjimą (arba jo stoką)
Katės kalba visu kūnu. Jei ji sėdi ramiai, išsitiesusi, jos kailis glotnus, o žvilgsnis švelnus – ji jaučiasi saugi. Tokia poza dažnai reiškia: „čia mano vieta, man gera.“
Tačiau jei kūnas įtemptas, kailis pasišiaušęs, o nugara išriesta – katė gynyboje. Ji pasiruošusi gintis, net jei pavojus tik įsivaizduojamas. Tokiais atvejais geriau nesiartinti – duok jai laiko.
Kūno kalba taip pat išduoda meilę. Kai katė lėtai trinasi į tavo kojas ar galvą, ji ne tik ieško dėmesio – taip ji „pažymi“ tave kaip savo žmogų. Tai vienas nuoširdžiausių jos meilės gestų.
Balsai ir garsai – kai katė vis dėlto kalba
Nors kūno kalba yra pagrindinis būdas bendrauti, katės naudoja ir garsus. Kiekvienas murkimas, miauktelėjimas ar net tylus cypčiojimas turi prasmę.
Pavyzdžiui, švelnus „miau“ dažnai reiškia prašymą – maisto, dėmesio ar tiesiog pokalbio. Ilgesnis, garsesnis miaukimas gali būti nepasitenkinimo ženklas. O murkimas – tai ne vien džiaugsmo garsas. Katės murkia ir tada, kai bando save nuraminti ar atsigauti po streso.
Jei įsiklausysi, po kurio laiko galėsi atskirti, kada tavo katė džiaugiasi, o kada jai kažkas nepatinka. Tai kaip mokytis naujos kalbos – tik šįkart ją kuriate dviese.
Kada katė sako „palik mane ramybėje“
Kartais mūsų meilė būna per didelė – ir katė tai parodo labai aiškiai. Jei ji pradeda plakti uodega, atsitraukia ar nusuka galvą, tai ženklas, kad jai per daug dėmesio. Katės mėgsta meilę savo sąlygomis – ne per prievartą.
Taip pat stebėk jos elgesį po žaidimo ar maisto. Jei ji greitai nueina ir atsisėda toliau, reiškia, kad jai reikia poilsio. Nors kartais atrodo, kad katė tiesiog „nepatenkinta“, iš tiesų ji tik bando išlaikyti savo rutiną ir kontrolę.
Išvada: kai išmoksti skaityti tylą
Katės išmokina mus klausytis be žodžių. Jos moko kantrybės, ramybės ir dėmesingumo. Kuo labiau stengiesi jas suprasti, tuo labiau jos atsiveria – savo būdu, savo tempu.
Tad kitą kartą, kai tavo katė tyliai sėdės ant palangės ir stebės pasaulį, prisimink: ji mąsto, jaučia ir bendrauja – tik ne taip, kaip mes. Jos kalba subtili, bet kai ją perpranti, tarp jūsų atsiranda kažkas daugiau nei draugystė. Tai – ryšys, kurio nereikia žodžių.
