Kai ruduo ima kvepėti šlapiais lapais ir šerkšnas kas rytą nudažo žolę, gamta ruošiasi poilsiui. Visi žinome, kad paukščiai migruoja, voverės kaupia riešutus, o meškos ruošiasi miegui. Bet ar susimąstei, kaip ežiai ruošiasi žiemai? Ir svarbiausia – kaip galime jiems padėti išgyventi iki pavasario?
Ežio gyvenimo ritmas – nuo vasaros iki žiemos miego
Vasarą ežiai aktyvūs, smalsūs ir labai darbštūs. Jie keliauja naktimis, ieško maisto – vabzdžių, sliekų, uogų, kartais net mažų varliagyvių. Tačiau kai ruduo pasibeldžia rimčiau, jų dienotvarkė pasikeičia.
Ežiai ima intensyviai maitintis, nes jų tikslas – priaugti pakankamai riebalų žiemos miegui. Jie turi pasiekti bent 600–700 gramų svorį, kitaip šaltasis metas jiems gali būti pražūtingas. Kai temperatūra nukrenta žemiau +10 °C, jų kūno veikla sulėtėja, o ežiai ima ieškoti vietos poilsiui.
Kur ežiai miega žiemą
Ežiai nėra išrankūs, bet jiems reikia saugumo ir šilumos. Jie dažniausiai slepiasi:
- po lapų krūvomis,
- tarp šakų ar kelmų,
- po terasa, malkine ar sodo nameliu,
- kartais – komposto krūvose.
Ten jie susisuka lizdą iš sausų lapų, žolių, samanų – tikrą žiemos guolį. Kai oras tampa per šaltas, ežiai panyra į gilų miegą: jų širdies ritmas sulėtėja nuo 190 iki vos kelių dūžių per minutę, o kūno temperatūra krenta iki 5 °C.
Atrodo, kad jie „užmiega“ visam sezonui, bet kartais per atodrėkius trumpam pabunda – patikrina aplinką, pasitaiso guolį ir vėl susisuka į miegą.
Kodėl ežiams tampa vis sunkiau išgyventi
Deja, šiuolaikiniai sodai ir kiemai tampa vis mažiau svetingi. Švarūs, be lapų ir šakų kampeliai atrodo gražiai mums, bet ežiams – tai mirtinas spąstas.
Be to, rudens tvarkymosi darbai – lapų deginimas, krūmų kirtimas, veja iki paskutinio lapo – dažnai sunaikina vietas, kur ežiai galėtų susirasti saugią slėptuvę.
Prie to prisideda ir keliai – daugelis ežių žūsta bandydami pereiti gatves ar ieškodami naujos buveinės. Todėl žmogaus pagalba čia ne prabanga, o būtinybė.
Kaip galime padėti ežiams peržiemoti
Jei nori, kad tavo kieme žiemą būtų ne tik sniego, bet ir gyvybės, štai keli paprasti būdai kaip padėti ežiams žiemą:
- Palik lapų ar šakų krūvelę. Tai natūralus prieglobstis, kuriame ežys gali įsirengti guolį.
- Neardyk rastų lizdų. Jei randi susisukusį ežį – palik jį ramybėje.
- Negrėbk viso sodo iki paskutinio lapo. Natūralus „netvarkos kampelis“ – tai gyvybės oazė.
- Nestatyk malkų krūvų deginimui be patikrinimo. Ežiai mėgsta slėptis būtent ten.
- Stebėk mažus ežiukus rudenį. Jei matai labai mažą (sveriantį mažiau nei 600 g), kreipkis į gyvūnų globos centrą – jis gali neišgyventi žiemos.
Net toks paprastas gestas kaip lapų krūvos palikimas gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties.
Ką daryti, jei ežį pamatai žiemą
Jei vidury žiemos pamatai ežį, tai aiškus ženklas, kad kažkas negerai. Galbūt jis per anksti pabudo dėl šiltesnio oro, o gal jo slėptuvėje tiesiog per šalta.
Visų pirma – nepanikuok. Pabūk šalia ir stebėk jį keletą valandų. Gali būti, kad ežys pats sugrįš į savo guolį, kai šiek tiek atšils.
Jeigu matai, kad gyvūnas atrodo labai liesas, vangus ar sušalęs, perkelk jį į šiltą vietą – pavyzdžiui, į dėžę, išklotą rankšluosčiu ar antklode. Tada susisiek su artimiausia gyvūnų globos organizacija – ten patars, ką daryti toliau.
Labai svarbu prisiminti, kad ežio negalima girdyti pienu. Nors tai dažnas mitas, pienas jiems žalingas ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei nori padėti, duok šiek tiek vandens ir, esant reikalui, šlapių kačių ėdalo konservų – tai daug saugesnis pasirinkimas.
Trumpai tariant, geriausia, ką gali padaryti, – suteikti šilumą, ramybę ir kuo greičiau kreiptis į specialistus. Tokia pagalba gali išgelbėti mažam ežiui gyvybę.
Maži darbai, didelė prasmė
Gamta puikiai moka pasirūpinti savimi, bet žmogaus pasaulis dažnai ją išmuša iš pusiausvyros. Todėl mūsų pareiga – bent truputį tai atlyginti.
Kai kitą kartą kopsi į sodą su grėbliu rankose, sustok akimirkai. Gal po lapų krūva miega mažas ežys, laukiantis pavasario? Palik jam ramybę, šilumą ir saugią vietą – ir pavasarį jis vėl pasirodys, snūduriuodamas po veja.
Maži geri darbai – didžiausia dovana gamtai.
