Mitas ar tiesa: katės visada nusileidžia ant kojų?

Ar katės visada nusileidžia ant kojų. Katė raivosi.
Nuotrauka iš pixabay.com

Katės – tarsi maži akrobatai. Jos lipa, šokinėja, balansuoja ant ploniausių paviršių ir atrodo, kad niekada nesuklysta. Bet ar tiesa, kad katės visada nusileidžia ant kojų? Šis teiginys skamba kaip magija, bet už jo slypi ir biologija, ir keli pavojingi mitai.

Iš kur kilo šis įsitikinimas

Pirmieji pastebėjimai apie „katės refleksą“ buvo užfiksuoti dar XIX a. pabaigoje. 1894 m. prancūzų fiziologas Étienne-Jules Marey nufilmavo krintančią katę specialiu greitaeigiu fotoaparatu ir pademonstravo, kad ji išties apsisuka ore. Tai buvo pirmasis mokslinis įrodymas, jog katės turi išskirtinį orientacijos pojūtį.

Nuo tada žmonės sužavėti šiuo reiškiniu – juk jokia kita naminė gyvūnų rūšis neturi tokio tobulo pusiausvyros jausmo.

Kaip veikia katės „akrobatinis refleksas“

Katės turi unikalų orientacijos refleksą, leidžiantį joms ore apsisukti taip, kad letenos pasiektų žemę pirmos. Tai nėra magija – tai biomechanika.

Vos pajutusios, kad prarado pusiausvyrą, katės sureaguoja per mažiau nei pusę sekundės:

  1. Pirmiausia jos pasuka galvą ir akis žemyn – tai padeda nustatyti, kur „apačia“.
  2. Tada pasuka priekinę kūno dalį, kad krūtinė ir letenos pasisuktų link žemės.
  3. Galiausiai suka užpakalinę dalį, kad visas kūnas būtų tinkamoje padėtyje.

Katės stuburas itin lankstus – turi net 30 slankstelių, todėl jos gali pasisukti beveik 180 laipsnių kampu be didelio pasipriešinimo. Be to, jų uodega veikia kaip vairas, padedantis išlaikyti pusiausvyrą.

Tai įgimtas gebėjimas: jau 3–4 savaičių kačiukai pradeda rodyti šį refleksą, o apie 2 mėnesių jį išmoksta iki tobulybės.

Aukštis – draugas ar priešas?

Įdomu tai, kad ne kiekvienas kritimas katėms vienodai pavojingas. Dauguma mano, kad kuo aukščiau – tuo blogiau. Bet veterinarai pastebi priešingą reiškinį, vadinamą „aukšto aukšto sindromu“.

Katės, nukritusios iš 2–6 aukštų, patiria sunkiausius sužalojimus, o tos, kurios krito iš 8–10 aukštų, dažnai išgyvena. Kodėl? Nes aukščiau krintančios katės turi daugiau laiko:

  • pilnai apsisukti,
  • ištiesti letenas,
  • ir „išskleisti“ kūną tarsi parašiutą, kad sulėtintų kritimą.

Tačiau tai nereiškia, kad tokie kritimai saugūs. Nors refleksas padeda, fizikos dėsnių jos neapgauna – smūgis vis tiek stiprus, o vidiniai sužalojimai dažni.

Mitai, kuriuos verta paneigti

Yra keli plačiai paplitę mitai apie kačių „stebuklingus sugebėjimus“:

  • Mitas 1: Katėms nieko nenutinka krentant.
    Net jei jos nusileidžia ant kojų, kritimas iš didelio aukščio gali sukelti vidaus kraujavimą, kaulų lūžius ar plaučių traumas.
  • Mitas 2: Katės visada nusileidžia ant kojų.
    Mažame aukštyje jos tiesiog nespėja apsisukti. Kritimas nuo stalo ar sofos dažnai būna per trumpas, kad refleksas suveiktų.
  • Mitas 3: Katės yra „neužmušamos“.
    Deja, jos labai pažeidžiamos. Tiesiog jos moka sušvelninti smūgį, bet ne jį panaikinti.
Ar katės visada nusileidžia ant kojų. Juoda katė.
Nuotrauka iš pixabay.com

Kodėl vis tiek reikia būti atsargiems

Katės turi nuostabų refleksą, bet jis nėra apsauga nuo visų pavojų. Gyvenant bute su atvirais langais ar balkonais, ypač aukštuose pastatuose, verta įrengti apsauginius tinklelius. Net pačios protingiausios katės kartais paslysta ar susidomi paukščiu.

Be to, net ir po „sėkmingo“ kritimo, kai atrodo, kad gyvūnas jaučiasi gerai, verta apsilankyti pas veterinarą. Kai kurie sužalojimai (pvz., vidaus organų pažeidimai) išryškėja tik po kelių valandų ar dienų.

Katės – tobulos, bet ne neklystančios

Taigi, ar tiesa, kad katės visada nusileidžia ant kojų?
Atsakymas – pusiau tiesa. Taip, jos turi įgimtą gebėjimą orientuotis ore ir dažnai išsisuka iš pavojingų situacijų. Bet tai nereiškia, kad jos nepatiria traumų.

Jų grakštumas ir pusiausvyra nuostabi, tačiau net ir pačios mikliausios katės turi ribas.

Smalsumo verta išvada

Katės išties turi savotišką „supergalią“, bet jos kyla ne iš magijos, o iš gamtos išminties. Lankstus kūnas, staigi reakcija ir įgimtas instinktas – tai tobulas išlikimo mechanizmas.

Vis dėlto mūsų, žmonių, pareiga – neleisti, kad šis instinktas taptų išbandymu. Jei myli savo augintinę, užtikrink, kad jai netektų tikrinti savo refleksų realiame kritime.

Tad mitas, jog katės visada nusileidžia ant kojų, – gražus, bet tik iš dalies teisingas.
Jos dažnai tai padaro, bet kartais net ir pačiai sumaniausiai katei pritrūksta kelių sekundžių…

Ankstesnis straipsnisKaip ežiai ruošiasi žiemai – ir kaip galime jiems padėti
Kitas straipsnisAr gyvūnai sapnuoja? Mokslo paaiškinimas, kuris nustebins