Ar kada susimąstei, ką šuo išgyvena, kai lieka vienas namuose? Vos tik paimi raktus ar apsiauni batus, jis tave seka akimis, o kai uždarai duris – likusi tyla jam atrodo begalinė. Šunys labai jautriai reaguoja į išsiskyrimą, nes jų pasaulyje tu esi viskas: saugumas, meilė ir rutina. Bet ką jie jaučia tuo metu? Ar tikrai mano, kad tu nebegrįši?
Šuo supranta daugiau, nei atrodo
Nors šunys neturi tokio abstraktaus laiko suvokimo kaip mes, jie labai gerai jaučia ritmą ir įpročius. Jie žino, kada tu paprastai išeini, kada grįžti, kokius garsus skleidžia tavo batai ar raktai. Todėl kiekvienas tavo judesys prieš išėjimą jiems – signalas: „šeimininkas tuoj dings“.
Ar žinojai, kad šunys pagal kvapą ir garsus gali „numatyti“ laiką? Pavyzdžiui, jie pradeda nerimauti maždaug tuo metu, kai tavo kvapas namuose ima silpnėti – paprastai po kelių valandų. Štai kodėl kai kurie šunys atrodo tarsi tiksliai žinotų, kada tuoj parvažiuosi: jie reaguoja į besikeičiančius kvapo pėdsakus ore.
Emocinis prisirišimas – stipresnis, nei daugelis įsivaizduoja
Šuo nežiūri į tave kaip į žmogų, turintį savo gyvenimą. Jam tu esi jo gaujos centras, jo saugumas, jo pasaulis. Kai išeini, jis patiria ne tiesiog nuobodulį – o atsiskyrimo nerimą.
Tyrimai rodo, kad kai šeimininkas išeina, šuns širdies ritmas dažnai pakyla, kortizolio (streso hormono) kiekis padidėja, o kvėpavimas tampa greitesnis. Tai fiziologinis atsakas į netektį.
Štai kodėl kai kurie šunys, likę vieni, loja, kanda duris ar graužia baldus. Ne todėl, kad jie „nepaklusnūs“, o todėl, kad taip bando susidoroti su jausmu, kuris jiems atrodo kaip… išsiskyrimas be pabaigos.
Ar šuo galvoja, kad tu nebegrįši?
Trumpai – iš pradžių taip. Šuo nesuvokia, kad išeini „tik į darbą“. Jis tik žino, kad staiga dingai. Ir nors po kurio laiko jis išmoksta, kad paprastai grįžti, kiekvienas išėjimas vis tiek sukelia jam emocinį bangavimą.
Ar kada pastebėjai, kaip jis džiaugiasi, kai sugrįžti, net jei buvai išėjęs tik penkiolikai minučių? Jam tas laikas galėjo atrodyti kaip amžinybė. Jo reakcija – tai tikras džiaugsmas ir palengvėjimas: „tu sugrįžai, pasaulis vėl vietoje“.
Įdomu tai, kad kuo labiau šuo pasitiki šeimininku, tuo greičiau jis nurimsta, kai šis išeina. Kitaip tariant, saugumo jausmas gyvūno galvoje tiesiogiai priklauso nuo to, kaip žmogus su juo elgiasi kasdien.
Kaip padėti šuniui išgyventi tavo išėjimus?
Yra būdų, kaip sumažinti jo nerimą ir padaryti tavo išėjimus mažiau skaudžius. Vienas svarbiausių – rutina. Jei visada elgiesi vienodai – tyliai apsirengi, pasakai „lik ramiai“ ir išeini be didelių atsisveikinimų – šuo išmoksta, kad tai normalu, ne pavojus. Tai padeda jam lengviau susitvarkyti su tuo, ką šuo išgyvena, kai lieka vienas namuose – ilgesiu, nerimu ir laukimu.
Kitas dalykas – užimtumas. Palik jam kažką, kas atitrauktų dėmesį: laižomą žaislą, kramtuką ar užduotį su skanėstais. Tokiu būdu išėjimas susiesi su maloniu užsiėmimu, o ne su tuštuma.
Svarbu ir ramus grįžimas. Nors norisi šokti iš džiaugsmo kartu su juo, geriau pirmas minutes elgtis ramiai. Tai parodo, kad tavo išėjimai – įprastas dalykas, o ne emocinis sukrėtimas, ir padeda jam suprasti, kad kiekvienas tavo išėjimas visada turi vieną pabaigą – tavo sugrįžimą.
Ar šuo supranta, kad tu vis tiek grįši?
Taip, su laiku – labai gerai. Kai šuo mato, kad išeini kasdien, bet visada sugrįžti, jis sukuria tarsi vidinį pasitikėjimo modelį. Jis pradeda tikėti, kad tavo išėjimas nėra pavojus, o tiesiog gyvenimo dalis.
Kai kurie šunys net sukuria „ritualus“ – pavyzdžiui, po tavo išėjimo nueina miegoti ant tavo vietos, pasiima tavo drabužį arba žiūri pro langą tam tikru metu. Tai jų būdas palaikyti ryšį su tavimi.
Ar žinojai, kad šunų smegenyse suaktyvėja tos pačios sritys, kaip ir žmogaus, kai jis mato mylimą veidą? Tai reiškia, kad tavo šuo ne tik tave atpažįsta – jis tave mylėdamas prisimena. Todėl net jei išeini, tavo kvapas, balsas ir rutina jam suteikia ramybės.
Išvada: šuo tavęs nepamiršta, net kai tavęs nėra
Kai išeini, tavo šuo nejaučia pykčio ar įžeidimo. Jis jaučia ilgesį. Jam tu esi ne tik žmogus, bet visa sistema, kuri suteikia saugumą ir prasmę.
Laikui bėgant jis išmoksta, kad tu visada sugrįši. Bet tai nereiškia, kad išsiskyrimai jam tampa visai lengvi – jie tiesiog tampa suprantami.
Tad kai kitą kartą tavo šuo žiūrės pro duris liūdnomis akimis, nejausk kaltės. Pasakyk jam ramiai: „Aš grįšiu“. Nes jis galbūt to nesupranta žodžiais, bet tavo toną – jaučia visada. Ir kai grįši, jo šokinėjantis džiaugsmas bus priminimas, kad meilė, kuri laukia, yra pati kantriausia meilė pasaulyje.
