Kiek kartų esate girdėję patarimą: „Turi parodyti šuniui, kas čia vadas!“? Ši frazė skamba tvirtai, net griežtai, bet ar ji iš tiesų teisinga? Ar šiuolaikinėje šuns ir žmogaus draugystėje dar reikalingas „gaujos vado“ požiūris?
Trumpas atsakymas – ne. Ilgas atsakymas – šiek tiek sudėtingesnis.
Senasis mitas apie „dominavimą“
„Dominavimo teorija“ gimė prieš kelis dešimtmečius, kai mokslininkai stebėjo vilkų elgesį nelaisvėje. Jie pastebėjo, kad tarp vilkų egzistuoja hierarchija – vieni vadovauja, kiti paklūsta. Iš to kilo mintis, kad šunys, būdami vilkų palikuonys, taip pat „konkuruoja dėl valdžios“.
Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad tai buvo klaidingas aiškinimas. Laisvėje vilkai nesivaržo dėl „vado“ vietos – jie gyvena kaip šeimos grupė, paremta bendradarbiavimu, ne kova. O šunys, nors ir turi panašumų, yra dar labiau socialūs ir prisitaikę prie žmonių. Jie ne ieško „vado“, o ryšio.
Šuo nori ne valdžios, o aiškumo
Šunys mėgsta žinoti taisykles. Jie jaučiasi saugūs, kai žmogus yra nuoseklus, ramus ir prognozuojamas. Bet tai nereiškia, kad turite būti griežtas „vadas“, kuris valdo jėga ar bausmėmis.
Įsivaizduokite šunį kaip vaiką, kuris nori suprasti pasaulį. Jis klausosi, stebi, mokosi. Kai jūs elgiatės nuosekliai – sakote tą patį žodį, tą patį gestą, tą pačią reakciją – šuo jaučiasi saugus.
Jis tada seka jus ne todėl, kad bijo, o todėl, kad pasitiki.
Kodėl „gaujos vado“ požiūris gali pakenkti
Daugelis dresūros metodų, paremtų dominavimu, skatina bausmes, pakėlusį toną ar fizinį spaudimą. Tokie metodai gal ir gali priversti šunį „paklusti“, bet ilgainiui jie sugriauna pasitikėjimą.
Šuo, kuris bijo savo šeimininko, nebesimoko – jis tiesiog vengia. Tai tarsi santykiai, paremti baime, o ne meile. Tokia „paklusnumo“ forma laikina ir trapiai laikosi ant streso.
Naujas požiūris: partnerystė, o ne valdžia
Šiuolaikinė dresūra grindžiama ne dominavimu, o bendradarbiavimu. Jūs ne „gaujos vadas“, o patikimas partneris.
- Kai šuo jus seka, tai todėl, kad žino – šalia jūsų saugu.
- Kai šuo vykdo komandas, tai todėl, kad supranta, jog taip geriau visiems.
- Kai šuo žiūri į jus ir laukia ženklo – tai pasitikėjimo, ne baimės požymis.
Pasitikėjimas kuriamas kasdien: per žaidimą, pasivaikščiojimus, pagyrimus, ramų balsą ir kantrybę. Štai čia slypi tikroji „lyderystė“ – būti tuo, šalia kurio šuo nori būti.
Kaip būti lyderiu be dominavimo
- Rodykite ramybę. Šunys jaučia emocijas. Jūsų ramus tonas ir kūno kalba juos nuramina.
- Būkite nuoseklūs. Tie patys žodžiai, tie patys gestai – šuo greičiau supras, ko tikitės.
- Apdovanokite gerą elgesį. Skatinkite tai, ką norite matyti daugiau.
- Suteikite pasirinkimo laisvę. Kai šuo jaučiasi įtrauktas, o ne spaudžiamas, jo motyvacija kyla natūraliai.
Tikroji lyderystė – tai pasitikėjimas
Taigi, ne, jūs neturite būti „gaujos vadas“. Jūs turite būti vedlys – tas, kuris rodo kryptį, bet leidžia šuniui eiti kartu.
Kai santykiai su šunimi paremti pagarba ir pasitikėjimu, viskas tampa paprasčiau: dresūra vyksta lengviau, pasivaikščiojimai ramesni, o ryšys – stipresnis nei bet koks pavadėlis.
Pabaigai: šuo nenori vado – jis nori žmogaus
Ar žinojote, kad šuo, kuris pasitiki savo šeimininku, net ir be komandų dažnai žiūri į akis, laukdamas signalo, ką daryti toliau? Tai ne paklusnumas – tai draugystė.
Ir štai kur slypi tikroji paslaptis: šuo nenori vado. Jis nori žmogaus, kuris jį supranta. Žmogaus, šalia kurio jaučiasi saugus, ramus ir mylimas.
Kai tampate tokiu žmogumi savo šuniui, jums nebereikia įrodinėti, kas čia „vadas“. Užtenka vieno žvilgsnio – ir jūs abu suprantate vienas kitą be žodžių.
