Ar kada susimąstei, ką jaučia tavo šuo ar katė, kai namuose ima kvepėti cinamonu, kai kambaryje žiba eglutė, o visi tampa neįprastai linksmi ir judrūs? Ar gyvūnai supranta, kad vyksta kažkas ypatingo – Kalėdos?
Tiesa tokia: jie tikriausiai nežino, kas yra šventės ar dovanos. Bet jie puikiai jaučia nuotaiką, emocijas ir pokyčius, todėl Kalėdų dvasią išgyvena savaip – širdimi.
Gyvūnai ir žmogaus emocijos – stipresnis ryšys nei atrodo
Gyvūnai – ypač šunys ir katės – nuostabiai jautrūs mūsų nuotaikoms. Kai džiaugiamės, šypsomės ir daugiau laiko praleidžiame namuose, jie tai jaučia. Tavo šuo gali nežinoti, kad Kalėdos – gruodžio 25-oji, bet jis tikrai pastebi, kad visi namuose šypsosi, kalba švelniau, kvepia skanėstais ir daugiau dėmesio skiriama šeimai.
Tuo metu augintiniai tampa dar švelnesni – glaudžiasi, prašo dėmesio, žiūri į tave tomis didelėmis, pasitikinčiomis akimis. Jie reaguoja į tavo energiją. Ir jei Kalėdos tau – ramybės, meilės ir artumo metas, jiems tai – dar viena proga būti šalia tavęs.
„Gyvūnai puikiai atpažįsta mūsų emocijas, nes remiasi kūno kalba ir tonacija, o ne žodžiais“, – sako veterinarė Rūta iš Kauno. „Jei žmogus džiaugsmingas, šuo ar katė automatiškai tampa laimingesni. Jie tiesiog gyvena mūsų nuotaikomis.“
Kalėdų pasaulis gyvūno akimis
Kalėdų laikotarpiu namai pasikeičia – atsiranda naujų kvapų, garsų, spalvų. Gyvūnams tai gali atrodyti tarsi nuotykis.
Eglutė – naujas daiktas kambaryje, kuris kvepia mišku. Girliandos, lemputės, švieselės – viskas mirga, juda. O dovanos su čežančiu popieriumi? Katėms tai tarsi svajonės išsipildymas!
Ar žinojai, kad katės mato šviesas ir atspindžius jautriau nei mes? Todėl joms Kalėdos – tarsi mažas šviesų festivalis. O šunims tai – tikras kvapų rojus: nuo kepamų sausainių iki eglės spyglio aromato.
Tačiau šis džiaugsmas gali turėti ir kitą pusę – per daug stimulų. Daug svečių, triukšmas, nauji daiktai, neįprasti kvapai – kai kuriems gyvūnams tai gali kelti stresą.
Kai šventės pavirsta išbandymu
Per Kalėdas dažnai pamirštame, kad mūsų augintiniams šis laikotarpis – kupinas nepažįstamų dirgiklių. Triukšmingi vakarėliai, vaikų klegesys, muzikos garsai, fejerverkai – visa tai gali gąsdinti net drąsiausią šunį.
Jei nori, kad tavo augintinis jaustųsi saugiai, pasirūpink keliais dalykais:
- Sukurk ramią vietą – kampelį, kur gyvūnas galėtų pasislėpti nuo triukšmo.
- Neprievartauk – jei katė slepiasi, leisk jai pabūti ramiai.
- Nešerk šventiniu maistu – dauguma mūsų vaišių gyvūnams netinka (šokoladas, svogūnai, riešutai, alkoholis – nuodingi!).
- Pasivaikščiok prieš triukšmingus fejerverkus – ypač su šunimis, kad jie būtų ramesni vakare.
Veterinarai pastebi, kad kiekvienų metų pabaigoje padaugėja išsigandusių gyvūnų atvejų. Todėl geriausia šventinį vakarą praleisti šalia savo augintinio, jam suteikiant saugumo jausmą.
Ar gyvūnai supranta dovanų prasmę?
Gal jie ir nesuvokia, kad tai Kalėdų dovana, bet džiaugsmas – tikras. Kai atneši naują žaislą, skanėstą ar guolį, gyvūnas supranta viena: jam gera, nes tu nori, kad jam būtų gera.
Štai kur slypi esmė. Gyvūnai neanalizuoja, neplanuoja, nesitiki. Jie gyvena akimirkoje – todėl ir šventes išgyvena tyriau. Dovana jiems – tavo dėmesys, švelnumas, laikas kartu.
Ar žinojai, kad net trumpas akių kontaktas su šunimi išskiria oksitociną, „meilės hormoną“? Tai tas pats jausmas, kurį žmonės patiria apkabindami artimuosius. Tad kai tu pažvelgi į savo šunį prie eglutės, o jis žiūri atgal su tuo žvilgsniu, kuriame – pasitikėjimas ir šiluma, žinok: tai jo Kalėdos.
O ką jaučia benamiai gyvūnai per šventes?
Šis klausimas visada verčia susimąstyti. Kol mūsų augintiniai ilsisi po šilta antklode, tūkstančiai benamių gyvūnų laukia – ne dovanos, o žmogaus. Šaltis, badas ir vienatvė jiems – kasdienybė.
Gyvūnų prieglaudos per Kalėdas tampa vilties salelėmis. Žmonės aukoja, atneša maisto, lanko, glosto. Tai akimirkos, kai ir bežodžiai padarai patiria šventinę dvasią – žmogaus gerumą.
Jei nori, kad tavo Kalėdos turėtų prasmę, apsilankyk prieglaudoje, paaukok, ar bent pasidalink informacija socialiniuose tinkluose. Mažas veiksmas, bet kažkam jis gali reikšti naujus namus.
Gyvūnai galbūt nesupranta Kalėdų, bet jie jaučia jų esmę
Jie nejaučia kalendoriaus, nesupranta žodžių „gruodis“ ar „šventė“. Bet jie jaučia meilę. Jaučia, kai namuose daugiau juoko, kai glostai juos švelniau, kai neskubi.
Galbūt Kalėdų prasmę geriausiai išgyvena būtent jie – nes nesureikšmina blizgučių, nesvarsto apie dovanas ar dekoracijas. Jie tiesiog būna šalia. Ir laukia, kol atsisėsi šalia jų, paglostysi, pabūsi.
Tai ir yra tikros Kalėdos – ne eglutėje, ne dovanoje, o širdyje, kuri dalijasi šiluma.
Pabaigai
Ar gyvūnai supranta šventes? Gal ne taip, kaip mes. Bet jie jas jaučia visa širdimi – per mūsų emocijas, ramybę, šypsenas. Jie džiaugiasi ne šviesomis, o mūsų artumu.
Tad šiemet, kai sėdėsi prie eglutės, neieškok tobulo žaislo ar dovanos. Pažvelk į savo augintinį – jis jaučia, kad tai ypatinga diena, nes tu šalia. Ir tai vienintelis stebuklas, kurio jam reikia.
